„Žalioji“ elektra kelia nemažai klausimų

Įžvelgė skandalo užuomazgas

Kovo pradžioje su redakcija savo pastebėjimais apie šalyje veikiančias saulės elektrines pasidalino skaitytojas Nerijus. Pasak jo, kovo 6 ir 7 dienos buvo saulėtos, tačiau, remiantis „Litgrid" informacija, vieną dieną „žaliosios" elektros gamyba nesiekė ir 100 megavatų, ir tik kitą dieną ji šoktelėjo iki 577 megavatų.

Nepaisant išaugusios elektros gamybos, jos kaina biržoje, skaitytojo teigimu, nesumažėjo.

„Žmonėms tiek buvo aiškinta, kad jeigu bus daug saulės elektrinių ir jos pagamins daug elektros, pastaroji pigs, tačiau realybėje nieko tokio nėra", - teigė vyras.

Redakcijai parašius skaitytojo pastebėjimus pakomentuoti „Litgrid", netrukus buvo sulaukta naujos Nerijaus žinutės.

„Panašu, kad įmonė kapstėsi savo duomenyse, nes dalis jų nuo kovo 1 d. buvo dingę. Kai susumavau kovo 1-7 d. pagamintos elektros reikšmes vieną dieną, jos siekė 3087,558 MW, o susumavus kitą dieną išaugo iki 18 835 MW. Nežinau, ką jie ten daro, bet tokie šokinėjimai atrodo keistokai", - apibendrino skaitytojas.

Elektrinių plėtra kainas mažina

„Litgrid" sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis patikino, kad sparti saulės elektrinių plėtra tikrai mažina elektros kainas ne tik saulės elektrines įsirengusiems vartotojams, bet ir visiems kitiems.

„Tai lemia dvi priežastys. Pirma, šviečiant saulei, didėja elektros gamyba Lietuvoje ir pasiūla elektros biržoje. Antra, dienos metu gaminantys vartotojai suvartoja mažiau elektros iš tinklų, todėl mažėja vartojimas ir paklausa biržoje.

Saulėtomis kovo dienomis elektros kaina vidurdienį buvo ne tik mažesnė nei rytinio ar vakarinio piko metu, bet ir žemesnė už kainą nakties metu, kai įprastai elektra būna pigiausia. Pavyzdžiui, kovo 7 d. 8-9 valandą ryte elektros kaina biržoje siekė 200 Eur/MWh, o 14-15 valandą ji sumažėjo iki 61 Eur/MWh., - nurodė jis. - Tiesioginį to poveikį gali pajusti biržos planus pasirinkę vartotojai, turintys valandinę apskaitą, tačiau netiesiogiai saulės elektrinių gamyba mažina vidutines kainas visiems vartotojams.

Reikia turėti omenyje, kad didmeninės elektros rinkos kaina yra tik dalis kainos, kurią moka vartotojai - prie jos prisideda elektros perdavimo, skirstymo ir tiekimo kainos. Kadangi beveik visos Lietuvoje veikiančios saulės elektrinės priklauso gaminantiems vartotojams, prijungtiems prie skirstomojo tinklo, elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid" skelbiami saulės elektrinių generacijos duomenys yra išankstiniai. Tiek kovo 5, tiek kovo 6 dieną saulės energijos gamyba vidurdienio piko metu, preliminariais duomenimis, viršijo 500 MW. Galutiniai elektros gamybos duomenys skelbiami mūsų ketvirtinėse ir metinėse apžvalgose."

Komentuodami situaciją su pasikeitusiais duomenimis, įmonės atstovai patikino, kad įsivėlė netikslumas, kuris netrukus buvo ištaisytas.

Apie saulės elektrines

Visos saulės energijos sistemos, nepriklausant nuo jų dydžio, veikia pagal tuos pačius pagrindinius principus. Pirminiame etape saulės baterijų plokštės konvertuoja saulės šviesą į nuolatinės srovės energiją naudodamos fotovoltinį efektą. Tokia nuolatinės srovės energija toliau gali būti saugoma akumuliatoriuje arba ji sistemoje esančio saulės energijos inverterio paverčiama kintamosios srovės energija, kurią jau galima naudoti įprastiems buitiniams prietaisams. Priklausomai nuo turimos sistemos tipo, saulės energijos perteklius gali keliauti į elektros tinklą arba būti kaupiamas įvairiose akumuliatorių sistemose.

Pagrindiniai saulės elektrinių tipai yra trys:

Elektros energiją tinklui teikianti prie skirstomųjų tinklų prijungta saulės elektrinė.

Atskirai nuo tinklo veikianti autonominė (prie skirstomųjų tinklų neprijungta) saulės elektrinė.

Hibridinė - prie skirstomųjų tinklų prijungta saulės elektrinė su akumuliatoriumi.

„Litgrid" informacija