1 ir 2 centų atsisakymas. Kam tai naudinga?

„Prieš kelias dienas programėlėje „Eurik", kuri skirta monetų kolekcionavimui, nusprendžiau pasižiūrėti, kiek Lietuva netenka, kaldama 1 ir 2 centų monetas. Ten skelbiama informacija apie tų monetų tiražą pamečiui. Įdėti trys monetų tipai. Pasirodo visos mūsų 1 ir 2 centų monetos buvo kaldinamos tik 2015-2017 metais:

1 cento:

2015 m. - 69 958 000

2016 m. - 20 000 000

2017 m. - 22 000 000

2 centų:

2015 m. - 69 958 000

2016 m. - nieko

2017 m. 23 000 000

Vėlesniais metais buvo kaldinama tik po 6000-7000 šiek tiek aukštesnės kokybės monetų metiniams monetų rinkiniams, skirtiems kolekcininkams. Ir iš tikrųjų piniginėje nėra vieno ar dviejų centų monetų, ant kurių būtų užrašyti metai, vėlesni negu 2017", - teigia skaitytojas.

Anot jo, situacija su 5 centų monetomis yra kitokia.

5 centai:

2015 m. - 59 958 000

2016 ir 2017 m. - nieko

2018, 2019, 2020 m. - tik į rinkinius

2021 m. - 2 994 000

2022 m. - 1 993 000

2023 m. - 7 993 000

2024 m. - 8 993 000.

Pasak skaitytojo, argumentai, kuriuos pateikia Lietuvos bankas, neįtikina. Lietuvos banko vyr. specialistė Edita Lisinskaitė yra pareiškusi, jog 1 ir 2 centų monetos nėra aktyviai naudojamos vartotojų atsiskaitymams. Specialistės teigimu, dėl nepatogumo naudoti ir mažėjančios perkamosios galios šios monetos dažnai pametamos ar nugula mūsų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose ir fontanuose, tačiau nepasiekia prekybos vietų, kur yra reikalingos labiausiai - grąžai atiduoti.

Pasak Lietuvos banko atstovės, kaldinant 1 ir 2 centų monetas švaistomi ir gamtiniai, ir ekonominiai ištekliai - nuo euro įvedimo pradžios Lietuvos gyventojai yra pametę virš 2 mln. Eur vertės monetų arba po 0,3 mln. eurų kasmet. Šių monetų valstybės patiriamos gamybos išlaidos didesnės arba artimos nominaliajai vertei - 1 euro cento monetą pagaminti kainuoja 1,65 euro. Lietuvos banko darbuotojos teigimu, smulkiausių nominalų monetų kiekis kasmet išauga po 80 tonų. Pasak E.Lisinskaitės, šios monetos sudaro 57 proc. visų apyvartoje esančių monetų, sveria apie 770 tonų ir tilptų į 11 traukinio vagonų.

„Bet mano turima informacija rodo, ši informacija yra neteisinga. Ar yra buvę atvejų, kad parduotuvė pristigo vieno ar dviejų centų monetų grąžai? Tuo labiau kad, pavyzdžiui, savo piniginėje dažnai randu airiškas 1 ar 2 centų monetas. O štai 5 centų monetas papildomai pradėjome kaldinti - štai čia aš jau matau konkrečias išlaidas, apie ką užsiminė Lietuvos banko atstovė. Ir labai lengva pamatyti, kam yra naudingas 1 ir 2 centų atsisakymas. Didžiausią akivaizdžią naudą turės kasos aparatų gamintojai ir perprogramuotojai. Tai - vienkartinis uždarbis, bet per visą Lietuvą.

Naudą turės ir prekybininkai. Kadangi daugumos prekių kainos baigiasi 99 centais, pažiūrėkime, kas yra: jei perki vieną tokią prekę - prarandi centą, jei dvi - du centus, jei tris - sutaupai du centus, bet ar iš tikrųjų tau tų trijų prekių reikia? Taip įtakojama didesnė apyvarta arba papildomas uždarbis.

Bet jeigu nenori prarasti tų centų - mokėk kortele. Ir čia jau bankai trina rankomis, nes labai didelė tikimybė, kad žmogus, palaukęs, kol jam suskaičiuos visą sumą, ir pamatęs, kad gale yra skaičiai 3, 4, 8 arba 9, nuspręs mokėti kortele arba, tingėdamas gilintis, nuspręs iš viso nebeatsiskaitinėti grynaisiais, kas bankui yra tiesioginis uždarbis. Taigi, susiduriame su dar viena Lietuvos žmonių apgavyste. Būčiau labai laimingas, jei pasirodyčiau neteisus", - teigė „Vakaro žinių" skaitytojas.

Komentuoja matematikas, buvęs Lietuvos banko valdybos narys prof. Vaidievutis Geralavičius:

Neišloš iš to nei prekybininkai, nei vartotojai. Per tokią masę kainų neįmanoma, kad kas nors išloštų, nes yra elementari tikimybių teorija. Meskime monetą. Yra tikimybė, kad kelis kartus iš eilės išmesi herbą, tačiau bendroje sumoje tikimybė, kad iškris herbas, yra 50 prieš 50. Taip ir su kainomis - vieni išloš, kiti praloš, bet bendroje sumoje bus lygybė. Aišku, jei visada pirksi prekę, kurios kaina baigiasi 99 centais, praloši, tačiau juk taip niekas nesielgia.