COVID-19 vakcinos - verslo projektas

Gruodžio 20 d. „Vakaro žinios" publikavo pokalbį su Seimo nariu, buvusiu Sveikatos teisės instituto vadovu Rimu Jonu Jankūnu apie tai, kad Lietuva toliau perka vakcinas nuo COVID-19, nors nuo šios ligos praktiškai niekas nebesiskiepija. Skiepijama nemokamai, kai vakcinos nuo daugelio kitų ligų yra mokamos. Šiandien savo mintimis su „Vakaro žinių" skaitytojais dalinasi teisės ekspertas Vaidotas Vaičaitis.

„Aš esu susipažinęs su 2021 m. sutartimi dėl vakcinų nuo COVID-19 pirkimo. Tai ji, švelniai tariant, keistoka. ES kompanijai „Pfizer" įsipareigojo 36-iems mėnesiams. Kiek ES (ir kiekvienai valstybei narei) kainavo ši sutartis? Labai gaila, bet tos vietos, kur sutartyje kalbama apie vakcinų pirkimo ir jų pristatymo kainas, buvo juodai užtušuotos. Jei pasikliautume internete prieinama informacija ir imtume mažiausią „Pfizer" vakcinos kainą (15 eurų), tai padauginę šią sumą iš 1,8 mlrd. dozių, gautume, kad vien pagal šią sutartį (neįtraukiant anksčiau įsigytų 600 mln. dozių) ir vien „Pfizer" kompanijai Europos Sąjunga įsipareigojo sumokėti apie 27 milijardų eurų sumą, o iš viso ES pirko 3 mlrd. dozių.

Kur jas dėjo? Manau, farmacijos kompanijos susitarė su politikais ir ne už dyka. Ir dar užsitikrino, kad skiepai būtų privalomi", - stebėjosi V.Vaičaitis, kurį dar labiau stebina faktas, kad, neskaitant vaikų iki 12 metų, kurie nebuvo skiepijami, ir Vengrijos, kuri į sutartį neįsitraukė, kiekvienam ES gyventojui teko po 7 vakcinos dozes!

Pasak jo, neaišku, kodėl Lietuva įsipareigojo toliau pirkti vakcinas nuo COVID-19. Eksperto teigimu, sutartys turi būti lanksčios, neturi būti naudingos tik vienai pusei. Nes dabar pagal sutartį privalome pirkti vakcinas, nors didelė dalis jų utilizuojamos arba dovanojamos kitoms valstybėms. Ir dar V.Vaičaitį stebina, kad slepiamos vakcinų kainos - jos turi būti viešos, nes mokama juk mokesčių mokėtojų pinigais. Dar, anot jo, keisčiau, kad sutartyje numatyta, jog bet kokia vakcinų kritika galima tik suderinus su „Pfizer".

„Ar pirktumėte iš kažko prekę su sąlyga, kad, jei ji bus nekokybiška, kritikuoti galėtumėte tik su gamintojo sutikimu? Manau, kad nepirktumėte, nes net į teismą negalėtumėte kreiptis nesuderinęs su pardavėju. Be to, nors ES įsipareigojo trejiems metams, o virusas mutavo, „Pfizer" visiškai neįsipareigojo kažkaip reaguoti į mutavimą - net jei vakcinos būtų tapusios visiškai neveiksmingos, ES įsipareigojimas niekur nebūtų dingęs visus trejus metus. Ir dar negalėjome kritikuoti", - stebėjosi V.Vaičaitis.

Prisimindamas valdžios taikytus suvaržymus per pandemiją, ekspertas konstatavo, kad žmogaus teisės buvo visiškai suspenduotos.

„Iki pandemijos įsivaizdavome, kad pagal Konstituciją teisių ir laisvių turime tiek, kiek jų neriboja valdžia. Per pandemiją teisių ir laisvių turėjome tiek, kiek suteikė Vyriausybė tuomet, jei atitinkome jos nustatytas sąlygas.

Antra, žmogus buvo laikomas sveiku, kol nebuvo požymių, kad jis serga. Per pandemiją buvo įtariama, kad žmogus serga, nebent jis įrodo atvirkščiai. Galiausiai, atsiradęs „ligos atvejis" buvo prilygintas ligai - ligos atvejis nėra liga, tačiau ligos atvejų skaičius lemia ribojimų nustatymą", - akcentavo teisininkas.

Anot jo, per pandemiją buvo iškreiptas valdžių padalijimo principas: pagrindines galias buvo sukoncentravusi Vyriausybė, kuri žmogaus teises riboti ir specialiąsias sąlygas įvedinėti pradėjo ne įstatymais, o Vyriausybės nutarimais ir kitais poįstatyminiais aktais.

„Be to, dalis valdžios perleista Vyriausybės formuotoms ekspertų taryboms, nors jos nerinktos ir neturėjo atskaitomybės. Pagal Civilinės saugos įstatymą ekstremali situacija gali būti paskelbta, kai kyla ekstremalus įvykis. Šis įstatymas nenumato, kad ekstremali situacija galėtų būti skelbiama kilus užkrečiamoms epidemijoms. Bet kuriuo atveju, ekstremalių įvykių paskelbimo nebuvo, o ekstremali situacija paskelbta remiantis būtent šiuo įstatymu. Neteisėtai įvedus specialųjį režimą, visi vėlesni poįstatyminiai aktai yra neteisėti", - pabrėžė V.Vaičaitis.

„Visi Vyriausybės veiksmai, susiję su COVID-19 valdymu, buvo ne apie sveikatą, o apie finansus. Aišku, visi skiepai yra visų pirma verslo projektas. Bet COVID-19 skiepai - ypatingai. Kur jokios logikos nėra.

Pavyzdžiui, kaip žmonės buvo verčiami skiepytis? Suvaržant nesiskiepijančių teises. Kur buvo logika, kad verčiami skiepytis buvo žmonės, nors jau buvo aišku, kad skiepai neapsaugo nuo kitų žmonių užkrėtimo? Neieškokime logikos, kur yra verslo logika. Ir kur sukasi tokie milžiniški pinigai", - patarė teisininkas.