Krikštatėviai, kontrabandos karaliai ir narkobaronai. Lietuviškos mafijos karštomis pėdomis

Valetai ir damos

Sulig Vyriausybės rūmų ir ministrų kabinetų šeimininkų pasikeitimu nė gyvos dvasios nebeliko prašmatniuose biuruose per keturis aukštus moderniškame verslo centre Vilniaus Konstitucijos prospekte, kur buvo įsikūrusios finansinių technologijų bendrovės „Foxpay" ir „iSun Lietuva". Prieš pat Naujuosius metus jų vadovė ir akcininkė Ieva Trinkūnaitė paskelbė, kad „Foxpay" likviduojama, o „iSun Lietuva" iškeliama į užsienį. Praėjusią kadenciją pradėjusios savo veiklą krašte ir žaibiškai suklestėjusios I.Trinkūnaitės formaliai vadovaujamos įmonės užsidarė drauge su pasitraukusia po pralaimėtų rinkimų valdžia. Sakytum, atsitiktinis sutapimas, tiesmuka, iš piršto laužta paralelė? Gal ir taip, o gal ir ne.

Rinkimų į Seimą išvakarėse įsiplieskęs „Foxpay" skandalas padarė valdantiesiems didesnę žalą, nei buvusio Seimo nario K.Bartoševičiaus įtarimai pedofilija, nevaldoma infliacija ir chaotiška užsienio politika kartu sudėjus.

Akivaizdžiausia tarpininkė (bet ne vienintelė, apie tai vėliau) tarp politinės valdžios ir „Foxpay" bei mafijos buvo eksministrė Monika Navickienė. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija ją saugojo it akies vyzdį ir aršiai gynė iki paskutinės akimirkos; jau po atsistatydinimo ji buvo mėginama vaizduoti kaip aplinkybių ar politikos ir verslo konkurentų susidorojimo, net Prezidentūros ir Valstybės saugumo departamento (VSD) intrigų auka. Bet ministrės iškilimo ir žlugimo veiksniai glūdi daug giliau - ir ne vien Lietuvoje.

Pirmiausia, ne vienas veikiausiai būtų troškęs atsidurti šios aukos vietoje, jeigu būtų žinojęs, kad ministrė gyvena du gyvenimus. Vieną - ministerijoje, kur rūpinasi Lietuvos pensininkais, neįgaliaisiais, pašalpiniais ir panašiais likimo posūniais, skaičiuojančiais paskutinius centus; ir kitą - su verslo partneriais, šeimos nariais ir draugais prabangiausiuose Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Prancūzijos Žydrosios pakrantės viešbučiuose ar prancūzų Alpių slidinėjimo kurorte Kurševelyje, kurį sau gali leisti tik Rusijos oligarchai. Istorija nutyli, ar ministrė milijonierių ir milijardierių draugijoje dažnai prisimindavo socialinę rūpybą ir turtinę atskirtį, kurią žadėjo sumažinti jos partija ir Vyriausybė. Pertariant žinomą priežodį, ar gali sotus atstovauti alkanųjų interesams?

Jeigu šioje istorijoje ir būta aukos, jos dalią teko patirti I.Trinkūnaitei. Nepriekaištinga reputacija, puikiu išsilavinimu ji dengė Trinkūnų-Navickų klano vyrų neskaidrius reikalus, savo tėvo ir visos šeimos boso (dono) Valdo Trinkūno senus ryšius ir naujus sandėrius su kitomis šeimomis ir jų krikštatėviais, dešimtmečius puoselėtas korupcijos ir pinigų plovimo schemas.

Tačiau I.Trinkūnaitė niekad nebuvo pagrindinė žaidėja. Tokie nebuvo net liūdnai garsus jos sugyventinis pakeista pavarde Vilhelmas Germanas (buvęs Vilius Židelis) ir jo parankinis, M.Navickienės vyras Mindaugas Navickas. Kadangi mafija kontroliuoja ir nelegalius lošimus, čia pritiktų kortų malkos analogija: Ir V.Germanas, ir M.Navickas šiame žaidime tebuvo valetai, liaudiškai vadinami bartukais. I.Trinkūnaitė, kaip ir M.Navickienė, atliko damų vaidmenį. Ne mafijos jaunimas valdo didžiuosius pinigus - vadinamuosius kyšių fondus ir kitokias slaptąsias sąskaitas.

Koziriai ir džokeriai

Jeigu nepaleisime kortų kaladės iš rankų, nelygu, kokią damą ištrauksime - paprastą ar kozirinę. Konservatorė, Vyriausybės ir Seimo narė M.Navickienė buvo, be abejo, kozirinė dama. Priklausomai nuo žaidimų rūšies, kozirinės akinės kortos gali būti viršesnės už ponines kitų spalvų kortas, ir gyvenime šešakės ir net dviakės, gavusios valdžią, gali įgyti neproporcingą galią - kalbu apie tūlus Seimo narius ir panašius veikėjus.

Bet kai kuriuose žaidimuose net kozirius gali nukirsti džokeriai - jų vaidmenį atiduokime teisėsaugai, kuri registruoja ir kontroliuoja fintech įmones.

Čia atversime šios istorijos dar vieną kozirinę damą - Rūtą Bilkštytę, buvusią I.Šimonytės Vyriausybės finansų viceministrę, TS-LKD sąraše dalyvavusią pastaruosiuose Seimo rinkimuose. R.Bilkštytės pavardė į viešumą išniro tik pačioje kadencijos pabaigoje, kai Algirdo Stončaičio Antikorupcijos komisija gavo skundą, kad finansų viceministrės sūnaus Gabrieliaus Bilkščio vadovaujama įmonė „Amlyze" gavo 800 tūkst. eurų investicijų iš valstybės finansuojamų fondų per nacionalinės plėtros įstaigą ILTE (buvusią „Invegą"), pavaldžią Finansų ministerijai. Viceministrė išsisuko, teigdama, kad yra deklaravusi sūnaus darbovietę, nors iš tikrųjų ji taisė deklaraciją: sūnaus darbovietę deklaravo tik praėjusių metų birželį, nors ji pareigas pradėjo eiti 2020 m., o G.Bilkštys „Amlyze" vadovauja nuo 2019 m.

Fintech ir virtualių pinigų pasaulis dėl savo specifikos yra susyk ir globalus, ir glaudus, jo dalyviai vieni su kitais susiję, kartojasi pavardės ir firmų pavadinimai. Kriptoturto valdytojus ir lobistus vienijanti Vilniuje įsikūrusi asociacija „Crypto Economy Organization", kurios valdybos nariais iki skandalo buvo I.Trinkūnaitė ir M.Navickas, savo ryšiais apimanti visą pasaulį, aktyviai bendradarbiavo su buvusia krašto politine valdžia. Antai 2022 m. drauge su Seimu ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija organizavo tarptautinį renginį „WEB3: Impact the Economy", prieš kurį I.Trinkūnaitė ir V.Germanas buvo pakviesti į Seimą.

Asociacija „Crypto Economy Organization" ir toliau atlieka patikimo tilto tarp kriptoturto sektoriaus ir krašto politikų, buvusios valdančiosios partijos, ypač - šiais metais organizacijos prezidentu tapus buvusiam įtakingam Seimo ir TS-LKD nariui Mykolui Majauskui (viceprezidentu išrinktas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus brolis Gediminas Laucius). Drauge su Lietuvos banku asociacijos šių metų sausio 29 d. Nacionalinėje dailės galerijoje rengiamos tarptautinės konferencijos „Crypto Talks. Vilnius. 2025" oficialioje programoje tarp garbingų svečių nurodoma ir Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė (praleidus žodelį „eks").

Praėjusią kadenciją Lietuva virto kriptoturto milžinų saugia užuovėja, kur jų nepasiekdavo pasaulinės krizės ir audros. Tarkim, M.Majausko asociacijos narė, kriptovaliutų birža „ByBit", registruota britų Mergelių salose, uždrausta Jungtinėje Karalystėje ir kitose Vakarų šalyse, nes, apeidama sankcijas, aptarnauja Rusijos klientus. Arba M.Majausko atstovaujama didžiausia pasaulyje kriptovaliutų keitykla „Binance", turinti 90 milijonų klientų, demaskuota blokų grandinių analitikų dėl nuslėptų ryšių su komunistine Kinija; išplovusi nusikaltėlių per 10 milijardų dolerių, praėjusiais metais JAV nubausta sunkiai įsivaizduojamo dydžio - net 4,3 milijardų dolerių bauda, dėl to buvo priverstas atsistatydinti bendrovės generalinis direktorius kinas Changpenas Zhao, turintis Kanados pilietybę.

Tačiau pasaulį sudrebinęs skandalas nepalietė Lietuvos, čia toliau ramiai veikia 2020 m. atidarytas „Binance" padalinys „Bifinity", o buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė 2022 m. Paryžiuje derėjosi su „Binance" atstovais, nors bendrovė jau ne kartą buvo bausta už įvairius pažeidimus Vakarų finansų priežiūros institucijų.

Lietuvoje visiems prasprūdo pro akis, kad prastos reputacijos tarptautinės bendrovės lietuviško padalinio „Bifinity" buvęs vadovas Saulius Galatiltis, tapęs mažuoju „Foxpay" akcininku, buvo be kliūčių patvirtintas ir bendrovės direktoriumi, kol šių pareigų neperėmė I.Trinkūnaitė. Darsyk pasitvirtino, kaip čia viskas susiję ir susipynę: S.Galatiltis buvo ILTE, parėmusios R.Bilkštytės sūnaus įmonę solidžia investicija, stebėtojų tarybos narys.

Dar vienas konservatorių valdymo metu išplitusio favoritizmo, nepotizmo, protekcionizmo ir korupcijos įrodymas.

Iki šiol neatsakyta į klausimą, ką veikė, kur žiūrėjo Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir FNTT, kad į patį valstybės finansų centrą buvo įleistas triskart teistas recidyvistas Vilius Židelis, faktinis „Foxpay" vadovas? Čia grįžtame prie R.Bilkštytės.

Bus daugiau. Skaitytojų laukia itin pikantiška N-18 detalė

Pirmąją dalį skaitykite ČIA

Antrąją dalį skaitykite ČIA

Trečiąją dalį skaitykite ČIA