Lietuviai prašosi kariauti užsienyje

Pilietybės įstatyme numatyta, kad Lietuvos pilietybės netenkama, jeigu Lietuvos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas mūsų Vyriausybės leidimo. Todėl mūsų institucijos dažnai gauna atitinkamų prašymų. Pavyzdžiui, rugpjūčio 14-ąją buvo patenkinti du tokie prašymai.

Lietuvos pilietis P.Z. 2024 m. liepos 25 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir pateikė prašymą leisti jam tarnauti Airijos kariuomenėje. Šiai tarnybai atlikti nereikalaujama turėti Airijos pilietybės, tačiau jis turės duoti priesaiką Airijai. Nuomones dėl leidimo tarnauti pateikė Policijos departamentas, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, „Sodra". Institucijos nenustatė rizikos veiksnių, pavojų ar grėsmių, dėl kurių P.Z. negalėtų būti leista tarnauti Airijos kariuomenėje.

Su analogišku prašymu į Vyriausybę kreipėsi ir Lietuvos bei Izraelio pilietis I.G., norintis tarnauti Izraelio gynybos pajėgose. Tos pačios institucijos jokių grėsmių dėl to irgi neįžvelgė.

Negana to, generalinis policijos komisaras Renatas Požėla užsiminė, jog galbūt reikia mąstyti apie galimybę į policijos gretas priimti užsieniečius.

„Mes turime problemą, apie kurią mes turbūt pirmi mūsų valstybėje pradėjome komunikuoti - kad į valstybės tarnybą negalime priimti ne piliečius, nes jie turi prisiekti. Jungtinėje Karalystėje mūsų tautiečiai policininkais sėkmingai dirba neturėdami Jungtinės Karalystės pilietybės. Ir aš manau, kad laiko klausimas, kada mus tiesiog gyvenimas privers priiminėti tokius sprendimus", - yra sakęs R.Požėla.

- Kaip vertintumėte faktą, kad vis dažniau ne tik „daugiapiliečiai", bet ir vien Lietuvos piliečiai prašo Vyriausybės leisti tarnauti užsienio šalies kariuomenėje? - „Vakaro žinios" paklausė buvusio Lietuvos kariuomenės vado Valdo TUTKAUS.

- Pasaulyje yra įvairių modelių, labai keisti yra taikomi Didžiojoje Britanijoje. Tikėkimės, Lietuva nenueis tuo keliu.

- Iš kelių atvejų, kai Lietuvos piliečiai prašosi tarnauti užsienio valstybių kariuomenėse, negalima daryti jokių išvadų. Tarkim, kad pas mus bijo „dedovščinos" (lietuviško atitikmens, atsiprašau, neradau).

- „Dedovščina" lietuviško atitikmens ir neturi, bet galiu pasakyti, kas jos pas mus nebėra. Jau ir mano laikais nebebuvo, tik pavieniais atvejais pasitaikė. Tačiau ką norėčiau pabrėžti: nesu šalininkas visų tų „daugiapilietybių". Kariuomenė yra valstybės atributas, jos paskirtis yra ginti savo žmones ir savo teritoriją. Mano giliu įsitikinimu, Lietuvos (ir kitų šalių) kariuomenėse turi tarnauti tik savų šalių piliečiai. Kad tie visi, prijaučiantys, turintys leidimą laikinai gyventi šalyje ar kitų valstybių pilietybes, būtų apriboti. Turėkime mintyje: kitos valstybės kariuomenėje atitarnavęs karys automatiškai tampa tos valstybės rezervo kariu nepriklausomai nuo nieko. Ir kaip tada su dviguba priesaika, kurią davė stodamas į kitos valstybės kariuomenę?

Pasikartosiu: iš Lietuvos kariuomenės „dedovščina" išgyventa seniai, aišku, gal panašių reiškinių išlikę, bet tik pavieniai atvejai. Bet aš visa tai būčiau susiejęs su valdančiųjų vykdoma politika, ypač su „būsimo karo" eskalavimu. Nežinau, kaip lietuviai sutiktų su sprendimu, kad kitų valstybių piliečiai gautų ginklą ir tarnautų mūsų kariuomenėje. Mano požiūris yra neigiamas.

- Policijos vadas R.Požėla užsiminė, kad net į policiją reikėtų darbinti užsieniečius!

- Tai tokia pati nesąmonė. Aš esu konservatyvių pažiūrų, todėl iškart akcentuosiu, kad kiekvienos šalies policija turi būti lojali savos šalies piliečiams. Lygiai taip pat - Lietuvos. Dabar Lietuvoje yra, bijau tikslaus skaičiaus pasakyti, šimtai tūkstančiai migrantų. Tarp jų - ne visai mūsų tikėjimo, ne visai mūsų kultūros. Jie turi teisę būti tokiais, bet turi taikytis prie valstybės, kuri juos priglaudė, sąlygų.

Jei ateitų į mūsų policiją tarnauti migrantai, lojalumo klausimas irgi kiltų. Aš, kaip pilietis, ramiau jausčiausi, jei mano gyvenimą saugotų Lietuvos pilietis. O ne Kazachstano, Uzbekistano, Sirijos ar kitų valstybių. Nebent valstybė pripažintų, kad yra nebepajėgi net policijos funkcijas vykdyti. Bet tada ir pati valdžia turėtų pripažinti, kad yra nebepajėgi. Bet esu įsitikinęs, kad ji yra pajėgi. Aš, kaip pilietis, ramiau jausčiausi, kad mano namą, turtą ir apskritai gerovę saugotų Lietuvos pilietis.

- Prabilote apie valdžią. Ar nėra keista, kad į savivaldą gali būti renkami net užsieniečiai, Lietuvos Europos Parlamento narius gali rinkti svetimšaliai ir t.t.?

- Baisu, bet tai yra ES politika, kuriai, aišku, nepritariu. Pats gyvenau Belgijoje, ten rinkau savivaldą. Akivaizdu, kad požiūris į viską globalėja, liberalėja. Man tas nepatinka. Bet kol mūsų europarlamentarai balsuoja už federalizaciją, veto teisės atsisakymą, už nacionalinės teisės atsisakymą, sunku tikėtis ko nors kito. Bet turiu vilties, nes yra tokios valstybės, kaip Vokietija, kaip Slovakija, Vengrija, iš dalies net Italija. Europa bunda.

Akcentuoju: Lietuvos teritorija yra Lietuvos piliečiams. Tai nereiškia, kad negalime priglausti žmonių, kuriems reikia prieglobsčio, kurie bėga nuo karo. Tai - krikščioniška pareiga. Bet valdžią rinkti turi tik savi piliečiai. Kurie turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pas mus gyvena ir emigrantų. Bet juos priėmėme padėdami jiems dėl tam tikrų priežasčių. Todėl jie privalo priimti mūsų tvarką, o ne priiminėti savo. Kol kas nesakau, kad taip yra pas mus, bet pažiūrėkite, kas darosi Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Nesakau, kad jie yra blogi, bet nenoriu gyventi taip, kaip kiti nustato. Nenoriu, kad Lietuvos gyventojai ar net paprasčiausiai vilniečiai gyventų taip, kaip nustato, tarkime, „kitoks" išrinktas Vilniaus meras. Nenoriu pasakyti, kad „Lietuva - lietuviams". Ne visi tinkamai supranta tą frazę.

- Plačiau žvelgiant, „Lietuva - lietuviams" tinka ir totoriams, ir žydams, ir lenkams, ir kitų tautybių atstovams, kurie šimtmečius susiję su Lietuva, integravosi į ją?

- Būtent. Nenoriu pasakyti, kad mūsų žemė yra tik lietuviams. Ji - visiems mūsų piliečiams. Visi piliečiai yra lygūs nuo pat LDK laikų. Net kai kurie totoriai ar rusai turi ne mažesnes šaknis, nei lietuviai. Esu ne kartą sakęs, kad lietuvių Tauta yra visi, kurių ne viena kartą gyveno mūsų žemėje, ją pripažįsta savo Tėvyne ir pasiruošę už ją kautis: totoris, rusas, žydas ar t.t.. Visi jie man yra broliai ir seserys. O emigrantai man yra svečiai. Matyt, niekas nenorėtų, kad į jūsų namą atėję svečiai pradėtų nurodinėti, kaip jūs turite pas save elgtis,

Juo labiau kad jiems nereikalaujama integruotis: net nereikalaujama išmokti valstybinės kalbos. Užeikite į „Maximą" ar panašias parduotuves. Ten gražiai nusišypsai, o tau mergaitės atsako: „Ja neponimaju". Kaip galima tai leisti? Kaip galima leisti, kad net taksi vairuotojai nemokėtų lietuviškai? Negana to, tie žmonės priimami todėl, kad yra pigesnė darbo jėga nei Lietuvos žmonės. Taip mūsų žmonėms alga devalvuojama, mūsiškiai verčiami važiuoti svetur.