M.Jakobas neskuba pulti „Nemuno Aušros“ politikų

- Ar teisinga taip galvoti ir elgtis? - paklausėme buvusio Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazijos ilgamečio direktoriaus, Telšių miesto garbės piliečio Mišos JAKOBO.

- Mano nuomone, jokiu būdu ne. Jie, Seimo „Nemuno Aušros" frakcijos nariai, yra išrinkti liaudies. Taip tie rinkėjai nusprendė. Nežinau, kas juos skatino balsuoti už „Nemuno Aušrą", už R.Žemaitaitį. Mes to nežinome. Bet šie Seimo nariai yra išrinkti į Seimą. Reikia juos gerbti kaip Seimo narius, jie bus 4 metus atsakingi už mūsų Lietuvos ateitį.

Tie žmonės dar net nepradėjo dirbti. Gal tarp jų yra visokiausių žmonių, - ir labai gabių, kurie galbūt atneš kažko naudingo Lietuvai. Manau, tiesiog reikia palaukti. Opozicija juk turės teisę juos kritikuoti, vertinti, reikšti savo nuomonę.

Leiskime Seimui pradėti dirbti, nes visa tai, kas dabar vyksta, nelabai racionaliai atrodo. Mano tokia nuomonė. Kokie ten žmonės atėjo - ar jie bus antisemitai, ar nebus antisemitai, tai mes pamatysime.

Apskritai aš, kaip Lietuvos žydas, pasakyčiau, kad šiuo metu mes esame daug pasiekę saugumo klausimu. Mano artimieji įvardino Lietuvą kaip saugią šalį, kad čia galima atvažiuoti ir niekas neprimena, kas tu esi, iš kur tu esi. Tu gali laisvai vaikščioti Druskininkų gatvėmis. Ten net labai džiaugiasi atvykstančiais poilsiautojais iš Izraelio. Ir Tel Avivo komanda atvyko žaisti į Kauną ir jautėsi čia saugi.

O antisemitizmo pasaulyje daug kur yra. Ar Vokietijoje nėra? Nyderlanduose nėra? Visur yra visokių žmonių, kurie galbūt mažai perskaitę knygų, gyvena kažkokiais stereotipais. Labai gaila, nes tiesa yra tokia, kokia yra, istorija yra tokia, kokia yra.

Bet aš nedrįsčiau sakyti, kad tie 200 tūkst. žmonių, kurie balsavo už R.Žemaitaitį, yra antisemitai. Žemaitijoje yra daug gerų žmonių, aš juos visus neblogai pažįstu, nes pats esu kilęs iš Telšių, aš žinau tų žmonių mentalitetą. Žinau, kad žemaičiai tikrai visuomet užjaus, padės. Aš gyvenau toje aplinkoje, dirbau trejus metus toje aplinkoje, negaliu pasakyti, kad mane kas nors būtų labai jau smarkiai įžeidęs. Aišku, pasitaiko buitinio antisemitizmo...

Mes apie bendrą mūsų istoriją dar turime daug ką pakalbėti, dar yra daug užverstų puslapių, kuriuos reikėtų vienaip ar kitaip atversti. Nekalbant apie stereotipus. Aš visada juokauju, kad žmogus juodais plaukais ir rudomis akimis nebūtinai turi būti žydas. Juk R.Žemaitaitis irgi juodais plaukais ir rudomis akimis.

- Negalima atmesti tikimybės, jog R.Žemaitaitis tiesiog pirmiau viešai pasako, tik vėliau pagalvoja, ką pasakęs. Tiesiog liežuvis bėga greičiau už galvą.

- Aš galiu sau leisti ir drįsiu tai pasakyti (kadangi esu nuėjęs nemažą gyvenimo kelią ir visko patyręs), kad jau pats laikas tokio amžiaus politikui būti brandžiam. Tokio amžiaus mes, pokario vaikai, buvome truputį kitokie. Tie žmonės, kurie buvo Lietuvos Nepriklausomybės skelbimo metu, buvo kitokie, gal brandesni nei dabartinis jaunimas.

Politikui reikia daug diplomatijos, kartais gal ir patylėti. Jeigu ko nors nežinai, galbūt kažką paskaityti, kažko paklausti, gal kreiptis į ambasadorius, kad jie išaiškintų, kas, tarkime, vyksta Izraelyje. Galų gale jis ne pirmas pradėjo tą karą. Gal reikėtų išsiaiškinti, ką veikia „Hezbollah" Libane, ką veikia „Hamas" Gazoje. Čia reikėtų tik norėti ir rasti laiko pasiskaityti.

Aš nemanau, kad ponas Žemaitaitis būtų taip užsiėmęs, kad nepagalvotų ir ko nors nepasiskaitytų. Kare kaip kare - ir tu nieko negali padaryti, nes visada kaltas tas, kas pirmas užpuola, kas yra nenaudėlis. Kai naciai užpuolė Tarybų Sąjungą, ji irgi visomis išgalėmis kovojo prieš, visų tautybių žmonės aukojo savo gyvybes, kad būtų nugalėti naciai. Lygiai taip pat, kaip dabar aukoja savo gyvybes ukrainiečiai, kad nebūtų okupuoti Rusijos, lygiai taip pat ginasi Izraelis, aukoja savo jaunų kareivių gyvybes, jau arti tūkstančio žuvusių kareivių yra, bet kovoja, kad nebūtume išvaryti „Nuo upės iki jūros" (nuo Jordano upės iki Negyvosios jūros, - aut. past.), kaip skelbia „Hamas". Ar mes turime teisę juos pavadinti žydų tautos galvažudžiais?

Aš jokiu būdu nedrįsčiau ateiti į Seimą, surinkti tuos dvidešimt politikų, priklausančių „Nemuno Aušros" frakcijai, ir pasakyti „eikite jūs visi iš čia kuo greičiau lauk", dar ką nors į juos mesti. Čia yra mano asmeninė nuomonė, niekas už mano nugaros nestovi, bet aš turiu savo nuomonę, nes daug ką gyvenime žinau ir daug ką galiu kalbėti.

Politikams reikia džiaugtis tuo, ką laimėjo, o po 4 metų vėl bus kita valdžia. Kas gali prognozuoti? O gal bus blogiau nei dabar, kai turime „Nemuno Aušrą"? Ar mes Lietuvoje girdime šaukiant „žydai, lauk!". Ne, negirdime.

- Gal konservatoriai, atsidūrę opozicijoje, pernelyg eskaluoja tą „Nemuno Aušros" menamą antisemitizmą su tylos akcijomis, žvakutėmis ir kalbomis apie rudą dvoką?

- Tai natūralu, kad opozicija puola. Ar Donaldo Trampo nepuola? Opozicijai visada skaudu pralaimėti. Rungtynes pralaimėti yra labai skaudu, konkurencinėje kovoje pralaimėti yra labai skaudu. Galvoji - kodėl aš, toks protingas, toks geras, pralaimėjau? Bet nieko nepadarysi. Nuleisk akis, nuleisk nosį ir ruoškis kitiems rinkimams. Ir viskas bus gerai.

O su manimi, mano dabartinėje darbovietėje, nors esu vienintelis žydas, visi labai pagarbiai elgiasi. Nebuvo atvejo, kad kas nors būtų ką nors negražaus pasakęs.

O ar galiu kalbėti, kad Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis yra antisemitas? Jokiais būdais. Ir pasikalbame susitikę maloniai.

Ar aš galiu kalbėti, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra antisemitas? Irgi ne. Neturiu jokio pagrindo taip sakyti.