Pratybos „Zapad“ karo įžanga netaps

Visgi, pasak specialistų, tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir skleidžiami arba padėties nežinančių, arba paniką siekiančių sukelti asmenų.

Žada viską parodyti

Bendros su Rusija pratybos „Zapad-2025" vyks rugsėjo viduryje, dar vasarį informavo Baltarusijos gynybos ministerijos atstovas, ministro padėjėjas tarptautinio karinio bendradarbiavimo klausimais Valerijus Revenko.

Pasak V.Revenko, tikimasi, kad būsimose pratybose dalyvaus 13 tūkst. karių. „Šiuo metu rengiame poziciją dėl ESBO narių kvietimo dalyvauti pratybose. Esame įsipareigoję laikytis 2011 m. Vienos dokumento. Visgi šiuo metu negaliu atsakyti dėl šalių, kurių požiūris į tai, kaip šį dokumentą įgyvendina mūsų valstybė, yra neigiamas ar savitas, kvietimo", - Baltarusijos gynybos ministerijos atstovą citavo „BelTA".

V.Revenko viešai pasiūlė Lenkijai sėsti prie derybų stalo. Pasak jo, Lenkija gali įsitikinti, kad Baltarusija nekaupia pajėgų ir priemonių jokiems agresyviems veiksmams, o yra taiki, pasirengusi dialogui ir bendradarbiavimui šalis.

Baltarusijos gynybos ministerijos atstovas patikino, kad Minskas yra pasirengęs keitimuisi informacija ir abipusiams patikrinimams tiek Baltarusijos teritorijoje, tiek Lenkijos teritorijoje iki 80 km atstumu nuo sienos.

Jo teigimu, Baltarusijos kariuomenė taip pat nori įsitikinti, kad Lenkija nekaupia pajėgų ir neplanuoja agresyvių veiksmų prieš kaimynę. Jei Varšuva atsisakys arba ignoruos derybas ir abipusius patikrinimus, tada Minskas susidarys kitokią nuomonę apie jos politiką, o Baltarusija savo politiką, įskaitant ir karinę, formuos remdamasi šiais rezultatais.

V.Revenko nurodė, jog Baltarusija tai, kas vyksta netoli jos vakarinių sienų, vertina kaip pasirengimą atakai prieš valstybę, siekiant ją sunaikinti, ir norą realizuoti revanšistines nuotaikas Baltarusijos bei Rusijos atžvilgiu. Pasak kariškio, kaimyninių valstybių politinė vadovybė ir toliau įgyvendina atvirai agresyvius bei priešiškus naratyvus visose sferose. Baltarusijos gynybos ministerija, jo teigimu, yra ypač susirūpinusi dėl to, kokiu tempu tęsiasi Europoje dislokuotų JAV taktinių branduolinių ginklų modernizavimas.

Priminsime, kad pratybos „Zapad-2021", kuriose dalyvavo daugiau nei 200 tūkst. karių, tapo vienu iš Rusijos agresijos prieš Ukrainą rengimo etapų. Po pratybų rusų kariuomenė nepaliko Baltarusijos, o 2022 m. vasarį užpuolė Ukrainą.

Nuomonės išsiskyrė

Sausio pabaigoje Kijeve esančio Tarptautinio kovos su Rusijos agresija centro direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Gromakovas perspėjo, kad šiųmetės pratybos gali tapti tramplinu Rusijos karinei invazijai į Baltijos šalis.

„Pratybos „Zapad-2025", kurias planuojama surengti rudenį, iš tikrųjų atkartoja scenarijų, kuris buvo 2022 metais. Baltarusija virsta grėsmių generatoriumi ir placdarmu agresijai prieš kitas šalis", - tuomet teigė D.Gromakovas. Pasak jo, šios pratybos bus labai rimtas ženklas to, kam Baltarusija yra pasirengusi ir kas nutiks per ateinančius dvejus metus.

Iš viso Baltarusijos ir Rusijos gynybos ministerijos 2025 metams suplanavo daugiau nei 160 bendrų renginių.

O štai „Naša Niva" kalbintas lenkų analitikas Kamilis Klysinkis teigė, kad kol kas nėra jokių prielaidų, rodančių, jog Rusija ar Baltarusija ruošiasi atakuoti Baltijos šalis. „Šios pratybos tikslingai naudojamos žmonėms gąsdinti, - aiškino K.Klysinskis. - Aš laikyčiausi Baltarusijos gynybos ministerijos paskelbtų skaičių. Nėra taip, kad pasitikiu Baltarusijos valdžia, jie to nenusipelnė. Tačiau šiuo atveju bendras vertinimas ir kontekstas rodo, kad tai gali būti tiesa: šiose pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių iš abiejų šalių."

Analitikas teigia, jog Rusija ir Baltarusija nori surengti pratybas, kad parodytų, jog yra kartu, o jų sąjunga - stipri. Pagrindinis galimo Baltijos šalių puolimo ženklas būtų pasienyje auganti įtampa.

„Jei augtų nelegalių migrantų banga, o prie rytinės Baltarusijos sienos būtų kaupiamos didelės karinės pajėgos, kurios vėliau būtų perkeltos, tai būtų aiškiausias signalas. Visgi abejoju, ar nenutraukus karo veiksmų Ukrainoje, Rusija turi tokias papildomas pajėgas, kad perkeltų didelę kariuomenę į Baltarusiją ir parengtų atskiras atakas prieš Baltijos šalis.

Bet, žinoma, tokius gandus Minskas ir Maskva skleidžia tikslingai. Juk ne paslaptis, kad jie ilgą laiką kariavo kognityvinį karą, užsiėmė dezinformacija. O tai jau atitinka ne tik gerąsias ar blogąsias ne tik šiuolaikinės Baltarusijos, bet ir senosios Sovietų Sąjungos tradicijas. Lietuva, Latvija ir Estija lieka NATO narėmis. Jos yra apsaugotos ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai supranta. Jam nereikia konflikto su jomis, jam reikia pergalės Ukrainoje", - apibendrino K.Klysinskis.

Komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius GAIŽAUSKAS:

Visi tie, kurie sako, kad rusai su baltarusiais mus rudenį puls, arba tik kalba, kad kalbėtų, arba yra visiški bepročiai, arba siekia kelti paniką, Jeigu jie bent kiek pasidomėtų istorija, matytų, kad tai yra pratybos, kurios kas kelerius metus vyko, vyksta ir vyks. Lietuvoje irgi periodiškai vyksta analogiški kariniai mokymai, todėl tie, kurie šitą žino, nesistebi.

Be to, tūkstantį kartų NATO karininkai, strateginės komunikacijos skyriai ir kiti patvirtino, kad šiuo metu Rusija neturi galimybių organizuoti net normalių pratybų. Ką jau bekalbėti apie slaptą didžiulių pajėgų permetimą prie NATO narės ar kitos valstybės teritorijos. Prisimenant Ukrainos atvejį, tuomet visi aiškiai matė kareivių ir kovinės technikos permetimą, žvalgyba apie tai nuolat informavo, tik kad jos nebuvo paklausyta.

Ta proga klausimas - kaip skaitytojai mano, jeigu kažkas panašaus pradėtų vykti prie NATO sienų, kas tada būtų? Ką darytų Aljansas, jeigu matytų pajėgų perdislokavimą?

Atsakau - kai rusų daliniai pradėjo kauptis Ukrainos pasienyje, mes, Lietuvos NGSK, jau tada rinkdavomės kelis kartus per dieną ir analizuodavome situaciją. Dabar viskas pasistūmėjo dar toliau - Vilniuje susitikę NATO atstovai pasitarė ir pasirašė susitarimą, kaip reaguoti į potencialų pavojų. Išslaptinta viena plano dalis, kurioje sakoma, kad jeigu prie NATO narės artėja grėsmės, Aljanso pajėgų vadas savo žinioje esančius apie 100 tūkst. karių nedelsdamas gali pasiųsti į tam tikrą teritoriją. Dar tik artėjant grėsmei aiškiai parodyti agresoriui, kad savivaliauti jam niekas neleis.

Taigi, pasikartosiu, tie, kurie šiandien putojasi, kad tuoj mus puls, arba tik dabar pabudo iš letargo miego, arba tai daro specialiai. Ironizuojant, čia maždaug būtų tas pats, lyg Panovių kaimo, kuriame gyvena kiek daugiau negu 200 žmonių, šaika susiburtų ir nuspręstų paimti Vilnių. Bet tokius jau reikia pradėti gėdinti, nes Ukrainos atvejis aiškiai parodė, kad realaus pavojaus akivaizdoje ES ir NATO taip apginklavo ne savo narę, kad gerokai didesnė Rusija jos ketvirti metai neįveikia. Taip kaip ji įveiktų NATO? Hibridinių atakų aišku sulauksime, bet tikrai ne tiesioginės agresijos.

Čia reikia įvertinti ir tai, jog Rusijos propaganda suinteresuota išlaikyti įtampą, bet negalima pamiršti, kaip Vakarai sureagavo ir kokie pokyčiai, įskaitant karinės pramonės gaivinimą, jau vyksta. Jeigu Lietuva liktų viena, pavojus būtų realus, tačiau dabar, kol yra NATO blokas, šiame neramiame pasaulyje galime jaustis saugūs, augti ir klestėti.

Komentuoja Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Jeigu turėsime detalią ir pakankamą žvalgybos informaciją, tuomet žinosime, kokios pajėgos yra sukauptos, o jau tada bus matyti, ar jos pakankamai stiprios atakuoti. Jeigu tikrai bus deklaruojami 13 tūkst., tai kalbos apie puolimą galėtų sukelti tik juoką. Bet ar tai yra tiesa?

Prisiminus mokymus, kurie pavirto įsiveržimu į Ukrainą, ir kuriuose buvo naudojama visa ginkluotė išskyrus branduolinę, tai 100 proc. užtikrinti, kad puolimo nebus, negalima. Visgi, pasikartosiu, jeigu karių bus tik tiek, kiek deklaruojama, jaudintis ir be reikalo nervintis nereikėtų.

Kita vertus, jeigu mūsų žvalgyba pamatys, kad ant žemės esančių karių skaičius neatitinka deklaruojamų, jeigu jis skiriasi ne procentais, o kartais, ir jų ten ne 13, o 130 tūkst., tuomet tai būtų signalas, kad padėtį vertinti reikia rimtai.

Dar viena prielaida - kažkas tikslingai stengiasi paskleisti dezinformaciją ir žiūri, kaip NATO sureaguos, kaip jo narės yra pasiruošusios. Va tai potencialiems priešininkams tikrai būtų įdomu, nes jie patikrintų NATO reakciją į deklaruojamas ir realias pajėgas. Jie galėtų įvertinti, ką Lietuva gali atsakyti, kaip ruošiasi, ką daro ir kaip elgiasi Aljansas. Būtų toks taktinis žingsnis tikrinant mūsų pasiruošimą tam atvejui, jeigu situacija pasikeistų ir būtų nuspręsta pulti. Jeigu priešininkas matys, kad reakcijos nėra, mąstys vienaip, jeigu pastebės, kad rengiamasi rimtam atsakui, tuomet, tikėtina, peržiūrės savo ketinimus.

Galiausiai tokiais mokymais siekiama parodyti, kad niekas, nepaisant vykstančių konfliktų, nesikeičia. Tokia Rusijos ir Baltarusijos žinutė Vakarams - darėme mokymus ir toliau darysime, o ką šūkalioja oponentai, mums mažai rūpi. Nenorite taikos Ukrainoje mūsų sąlygomis, tuomet ji bus tada, kada bus, o iki to laiko mes elgsimės kaip norime ir ką jūs mums?