Rinkimai JAV – kas geriau Lietuvai?

Lyderis vienas

Viso pasaulio žiniasklaida skiria didžiulį dėmesį artėjantiems JAV prezidento rinkimams.

Štai italų dienraščio „Corriere della Sera" apžvalgininkas Aldo Kaculo (Aldo Cazzullo) pabrėžia, kad „vienintelė menka viltis yra išvengti europiečius ir Europą niekinančio prezidento".

Pasak jo, D.Trampas, kuris yra favoritas prieš pat rinkimus, „dar gali būti nugalėtas". Kartu jis pažymi, jog taip pat negalima tvirtinti, kad K.Haris laimės. Apžvalgininkas atkreipia dėmesį į jos kampanijos silpnumą, kurio priežastis, jo manymu, labai paprasta.

„Antradienio vakarą, kad ir kaip viskas klostytųsi, D.Trampas paskelbs, kad laimėjo. Jei iš tikrųjų taip bus, viskas tuo ir baigsis. O jei jis iš tikrųjų pralaimės, tai prasidės neapykanta liepsnojantis laikotarpis, kuris dar labiau suskaldys ir susilpnins Ameriką, - teigia italų publicistas. - Ir vis dėlto D.Trampas, patinka tai ar ne, yra lyderis. K.Haris - ne. O jeigu nesate lyderis, tai negalite juo tapti per šimtą rinkimų kampanijos dienų, tuo labiau kad praleidote ketverius neįspūdingus metus Baltuosiuose rūmuose kaip Džo Baideno (Joe Biden) pavaduotoja."

„Ir ne tik tai. Už D.Trampo stovi judėjimas", - pabrėžia autorius, pažymėdamas, kad K.Haris pusėje - „laikinas aljansas klanų, kurie nemyli vienas kito", „mažumų, kurios nekenčia viena kitos arba ignoruoja viena kitą" ir „socialinių grupių, kurios neturi jokios ypatingos priežasties už ją balsuoti, išskyrus tai, kad nenori D.Trampo."

ES rengiasi D.Trampo pergalei

Europos šalių politikai ruošiasi galimam JAV kurso Ukrainos atžvilgiu pasikeitimui, ryšių su Vašingtonu susilpnėjimui karinėje srityje ir prekybos karų pradžiai, jei D.Trampas būtų perrinktas JAV prezidentu. Apie tai praneša „The Washington Post".

Pasak laikraščio, pirmiausia Briuselis kalba apie saugumo susitarimų apsaugą nuo D.Trampo.

Vokietijos gynybos ministerijos atstovas nurodė, kad europiečiai turės daugiau dėmesio skirti savo saugumui, nes nepriklausomai nuo to, kas laimės JAV rinkimus, ateityje Vašingtono dėmesys vis labiau kryps į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Tačiau, pažymi leidinys, dauguma Europos valdininkų išsakytų nuogąstavimų susiję su D.Trampu.

Per savo pirmąją kadenciją jis įvedė muitus iš ES į JAV tiekiamam plienui ir aliuminiui. O per rinkimų kampaniją paskelbė planus įvesti papildomus apribojimus ir rekordiškai padidinti muitus. Visgi Briuselis mano, kad gali pasiekti susitarimą su D.Trampu, siūlydamas prieš Kiniją nukreiptą prekybos bendradarbiavimą arba žadėdamas padidinti JAV importą, teigė valdininkai.

Norėdami apsidrausti nuo Vašingtono kurso pasikeitimo Ukrainos atžvilgiu, ES valdininkai užsibrėžė užduotį „prastumti" karinės pagalbos paketus Kijevui iki rinkimų JAV. Naujoji NATO vadovybė taip pat perėmė dalį Pentagono atsakomybės koordinuojant karinę pagalbą Kijevui. Be to, ES padidino karines išlaidas iki aukščiausio lygio nuo šaltojo karo laikų. Tačiau Europos valdininkai interviu laikraščiui pripažino, kad JAV paramos praradimas gynybos sektoriuje skaudžiai smogtų ES.

D.Trampas ne kartą skelbė apie planus išspręsti karinį konfliktą Ukrainoje, jei bus išrinktas prezidentu. Jis teigė, kad sugebėtų tai padaryti per dieną, bei pažadėjo sustabdyti mokėjimus Kijevui.

Komentuoja politologas Kęstutis GRINIUS:

Apklausos rodo, kad laimėti gali ir vienas, ir kitas, nes abu kandidatai turi beveik vienodą palaikymą. Nemažai amerikiečių jau balsavo, todėl, tikėtina, didžiausią įtaką dabar turės svyruojančios valstijos. Taip pat įmanoma, kad pergalė bus išplėšta vos vos, arba, priešingai, dideliu balsų skirtumu.

Nors prezidentas turi nemažai galių, svarbu, kas valdys Senatą ir Kongresą. Jeigu vienur vadovaus respublikonai, o kitur - demokratai, ambicingų programų patvirtinti nepavyktų ir toliau stebėtume politinį patą.

K.Haris, pergalės atveju, liktų prie tradicinės amerikietiškos politikos, kaip ir dabartinis vadovas Dž.Baidenas. Ji pasisakytų už NATO, tęstų paramą Ukrainai, teisintų palestiniečių žudymą ir akcentuotų priešiškumą Iranui. Užsienio politika nesikeistų.

D.Trampas, priešingai, grasina kad viską keis. Pirmoje kadencijoje jis barė ir grasino pasitraukti iš NATO bei išreikalavo, kad kitos narės didintų išlaidas gynybai. Ir tuo pat metu draugavo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kita vertus, jis pradėjo bausti Rusiją ir ginkluoti Ukrainą, o ankstesnis prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) to nedarė.

Matome ryškų skirtumą tarp D.Trampo retorikos ir jo darbų. Jis norėtų mažiau remti Ukrainą, bet tai priklausytų ne tik nuo jo, daugiau palaikytų Izraelį, toliau konfliktuotų su Iranu ir siektų padidinti tarifus kiniškoms prekėms. Tai sukeltų ekonominį karą, kurio pasekmes pajustų visi, įskaitant ir Europą. Tiesa, pastaroji irgi nerimauja dėl Kinijos ekonominio stiprėjimo, tačiau ji pati tikrai nesivels į tokias kovas, kokios kiltų D.Trampo pergalės atveju.

Komentuoja politologas Bernaras IVANOVAS:

Pirmadienio žiniomis, išankstiniame balsavime savo balsus atidavė apie 40 proc. rinkėjų. Manau, kad visi jie balsavo už viceprezidentę K.Haris. Tai reiškia, kad didžioji dalis likusiųjų bus už eksprezidentą D.Trampą. Prasidėjus balsų skaičiavimui, pradžioje jis turėtų smarkiai pirmauti, o kaip viskas susiklostys toliau, kai bus atplėšti paštu gauti vokai, pamatysime. Bet kokiu atveju garantuoju, kad „šventė" JAV po rinkimų bus tokia, jog maža niekam nepasirodys. Bet ką jau padarysi, tokia ta amerikietiška demokratija.

Jeigu laimėtų K.Haris, tikėtina, politika nei ES, nei Ukrainos atžvilgiu nesikeistų. Viskas liktų dabartiniame lygmenyje ir radikalių permainų neišvystume.

D.Trampo pergalės atveju kažką prognozuoti būtų sudėtinga, nes galime sulaukti bet ko, įskaitant ir kokį nors dramatišką sprendimą. Jis - neprognozuojamas didelis vaikas. Tai ir jo trūkumas, ir privalumas, nes niekas niekada nežino, ko galima iš jo tikėtis. O štai vertinant situaciją per stabilumo prizmę, tai yra problema. Juolab kad jis, greičiausiai, niekaip nenorės pripažinti pralaimėjimo (jeigu taip nutiktų) ir visomis priemonėmis kovos iki galo.

Kokią įtaką rinkimų baigtis turės Lietuvai? Mes esame tarsi konservų dėžutė, pririšta prie politinio katino uodegos. Kuo daugiau jis laksto, tuo stipresnę turbulenciją jaučiame. O kuo jis ramesnis, geriau ir mums. D.Trampo sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali turėti tokių pasekmių, kurios mums nepatiktų. Nors, jeigu išgyvenome pirmąją jo kadenciją, išgyventume ir antrąją...

Komentuoja Nepriklausomybės akto signataras Audrius BUTKEVIČIUS:

Labai panašu, kad rinkimus gali laimėti D.Trampas. Naujausių sociologinių tyrimų rezultatai rodo jo nedidelę persvarą, bet dažniausiai tai reiškia, kad rinkimų metu ji pavirs 5-6 proc. persvara prieš oponentą.

Kaip žinia, rinkimų baigtį JAV lemia ne tik rinkėjų balsų skaičius, bet ir rinkikų institutas. Savo laiku emigrantų valstybė Amerika leido balsuoti visokiam gaivalui ir netrukus susidūrė su problemomis. Tuomet šalyje buvo sukurtas rinkikų institutas, į kurį kiekviena valstija deleguoja savo atstovus proporcingai gyventojų skaičiui. Pastarieji ir deda galutinį tašką rinkimuose, todėl daugiau eilinių rinkėjų balsų gavęs kandidatas gali ir nelaimėti.

D.Trampas mums - pažįstamas velnias, o pažįstamas visuomet yra geriau. Turint omenyje tai, jog dabartinio prezidento Dž.Baideno mekenimas apie pagalbas ir pažadą būti iki galo, galiausiai išsiliejo į maždaug 10 proc. Ukrainai duotų pažadų ištesėjimą, neturėtume tuščiai viltis, kad mūsų atveju būtų kitaip. Todėl nematau nieko blogo bendradarbiavime su D.Trampu. Tiesa, vienareikšmiai teigti, jog Lietuvai būtų geriau, jeigu jis laimėtų, irgi negalima. Kaip ir demonizuoti jo už vieną ar kitą pasisakymą.

Pjudomas žmogus ir senas šoumenas, kokiu yra D.Trampas, gali pasakyti daugybę dalykų, kurie skirti ne politikos specialistams, o visuomenės palaikymo užsitikrinimui. Du mano draugai iš artimo respublikonų rato, bendraujantys tiesiai su eksprezidentu, mane ramina ir teigia, jog neturime būtų naivūs ir pasiduoti pasakoms apie „blogąjį" D.Trampą.

Kalbant apie demokratus, jų pastarųjų metų pažadai ir realūs darbai aiškiai parodė visišką D.Baideno administracijos politikų bejėgiškumą kritiškose situacijose.

Karas Ukrainoje anksčiau ar vėliau aprims, padėtis stabilizuosis. Bet tai nereikš, kad bus išspręstos karą lėmusios problemos, todėl jis bet kada galės atsinaujinti ir net persikelti į mūsų teritoriją.

K.Haris niekada neužėmė pozicijos, išskyrus prokurorės pareigas, kurioje jos sprendimai ką nors reikštų. Dirbdama prokurore ji pasižymėjo blogu charakteriu ir skandalingumu, tačiau prezidentas yra mažiau laisvas žmogus. Šiuo atveju daug priklausytų nuo jos patarėjų. Todėl, kol nežinome, kas jai patarinės užsienio politikos ar nacionalinio saugumo klausimais, kas koordinuos santykius su Rusija, daryti galutines išvadas dėl to, kurio iš kandidatų pergalė mums būtų geriau, anksti.