2 nuotr.Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė registravo pataisas, kuriomis siūlo, kad LRT finansavimas priklausytų ne tik nuo į biudžetą surinktų pajamų už akcizus dydžio, o ir nuo šalies BVP augimo. Nes akcizai didinami daugiausiai dėl gynybos poreikių, tačiau „netyčia" dėl to smarkiai didėtų ir LRT finansavimas. Tačiau LRT vadovybė tikina, kad tai pažeistų Konstituciją. Ir ašaras braukia, nors finansavimas per trejus metus didėtų per 20 mln. eurų!
Nepaliaujamai auga
M.Lingė primena, kad Seimas jau pritarė Valstybės gynybos fondo steigimui. Reikšmingą dalį fondo pajamų sudarys pajamos, kurios bus gautos iš akcizų. Siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. sausio 1 d. didinti akcizų tarifus, kurie užtikrins papildomus beveik 142 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 157 mln. eurų - 2026 m. bei beveik 173 mln. eurų - 2027 m.
LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 m. LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.
LRT skiriami asignavimai kiekvienais metais auga: 2020 m. - 46,3 mln. Eur; 2021 m. - 53,79 mln. Eur; 2022 m. - 55,43 mln. Eur; 2023 m. - 63,43 mln. Eur; 2024 m. - 72,88 mln. Eur.
„Lubos" ir „grindys"
„LRT finansavimas 2024 m. augo beveik 9,5 mln. Eur arba beveik 15 proc. lyginant su 2023 m. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog akcizai ateinančiais metais ženkliai augs, LRT pajamų, skiriamų iš valstybės biudžeto augimo, tempas gali būti neproporcingas ir, tikėtina, viršys realius asignavimo gavėjo poreikius.
Svarbu pažymėti, kad, esant nepalankiai geopolitinei situacijai, valstybės biudžeto lėšomis finansuojama LRT taip pat solidariai turėtų prisidėti prie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog akcizų didėjimo planas taip pat siejamas su krašto gynybos finansavimu, todėl nebūtų teisinga, jei papildomas pajamų didėjimas iš akcizų tektų ne tik Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimui, bet ir LRT", - akcentuoja M.Lingė. Jis siūlo nustatyti papildomą sąlygą, susiejančią LRT iš valstybės biudžeto skiriamus asignavimus su BVP augimu.
M.Lingė siūlo valstybės biudžeto asignavimus LRT nuo 2025 metų sausio sieti su šalies BVP augimu, neatsisakant dabartinio modelio - ir toliau nacionaliniam transliuotojui būtų skiriama užpraeitais metais faktiškai gautos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamos, tačiau būtų uždėtos „lubos" - LRT asignavimai negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies BVP to meto kainomis.
Bandė nuraminti
Vakar M.Lingės projektą svarstė papildomu paskirtas Seimo Kultūros komitetas, tačiau už siūlymus pasisakė tik išvadų rengėjas Vytautas Kernagis, visi kiti komiteto nariai susilaikė. Todėl projektas grąžintas iniciatoriui tobulinti. Tiesa, liepos 8 d. projektą svarstys pagrindiniu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, o galutinį žodį tars visas Seimas.
Tačiau ir papildomame komitete vakar netrūko aistrų.
M.Lingė bandė nuraminti, kad LRT finansavimas vis tiek smarkiai augs: 2027 m. - iki 91,9 mln. eurų, jei pataisoms būtų pritarta. O jei nieko nekeistume, jis siektų 94,5 mln. eurų. Tačiau ir tie mažiau nei 3 mln. eurų kaitino orą, nors finansavimas vis tiek būtų per 20 mln. eurų didesnis nei dabartinis. Aistrų nenuramino net ir faktas, kad M.Lingė siūlo nustatyti LRT finansavimo „grindis" - kad jis nebūtų mažesnis ne nei 2019 m., kaip numatyta dabar (41,6 mln. eurų), o nebūtų mažesnis nei šiemet (72,9 mln. eurų). M.Lingė taip pat akcentavo, kad, net ir priėmus pataisas, finansavimas vis tiek smarkiai augtų, tačiau būtų labiau susietas su valstybės finansinėmis galimybėmis.
LRT rengiasi karui
Vis tik LRT tarybos narys, Vilniaus universiteto docentas Deimantas Jastramskis atkreipė dėmesį į tai, kad siūlymo formuluotė nėra aiški ir suteikia galimybę politikams kištis į LRT finansavimą. Kita LRT tarybos narė Irena Vaišvilaitė antrino, esą politikams „atidaromi varteliai, į kuriuos bus galima visada įkišti koją", tačiau nė vienas savo teiginių aiškiau nepagrindė.
Tačiau LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė vis tiek už tokių tarybos narių teiginių „užsikabino".
„Matau, kad buldozeris važiuoja toliau, matau, jog liepos 8 d. jau Biudžeto ir finansų komitetas svarstys. Yra ignoruojami LRT pasiūlymai, nemačiau grafų, kurie būtų pagal LRT pasiūlymus", - sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė. Pasak jos, LRT būtinas papildomas finansavimas ekstremalioms situacijoms - slėptuvių įrengimui, „TV išleidimo iš užsienio įrengimui, kibernetinio saugumo stiprinimui". Tiesa, ši informacija, pateikta Kultūros komiteto nariams, yra su slaptumo žyma. Pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, pasirengimas karui - rimtas reikalas. Be to, LRT pati kažkokiu būdu pasiskaičiavo ir gavo visai kitokius skaičius, kaip augtų jos finansavimas, nei pateikė M.Lingė.
Komentuoja buvęs LRT tarybos narys Artūras RAČAS:
„Akcizai didinami tam, kad būtų daugiau pinigų surinkta gynybai, o kadangi LRT finansavimas susietas su pajamomis iš akcizų, LRT biudžetas dėl to gerokai augtų. Nors akcizai didinami būtent dėl gynybos reikmių. LRT vadovai turbūt galvoja, kad yra kažkokie išskirtiniai, todėl mano, kad neturi solidarizuotis ir netgi turi gauti naudos. Deja, LRT visada buvo godi pinigams. Jos aparatas, mano supratimu, visada buvo išpūstas. Be to, yra grandioziniai planai dėl naujų pastatų statybų. Nežinau, ar dabar, kai valstybė yra įjungusi net ne taupymo, o kritinį režimą, nukreiptą į saugumo stiprinimą, gali leisti sau didinti finansavimą išskirtinai vienai žiniasklaidos priemonei" - stebėjosi A.Račas.
Pasak jo, valstybė, norėdama didinti finansavimą gynybai, nuėjo lengviausiu keliu - labiausiai per artimiausius trejus metus didindama akcizus kurui, rūkalams bei svaigalams. O nuo akcizų dydžio priklauso ir LRT finansavimo dydis.
„LRT gavosi riebus kąsnelis. Bet nemanau, kad vien dėl to, jog Lietuva rūpinasi gynyba, LRT iš to turėtų gauti papildomą naudą. Stebina ir pareiškimai, jog LRT būtinas papildomas finansavimas ekstremalioms situacijoms, tačiau visa tai slepia po žyma „slaptai" - sąmatą slepia nuo visuomenės. Kaip visuomeniniame transliuotojuje gali būti kas nors „slaptai"?
Vien pats pavadinimas „visuomeninis transliuotojas" sako, kad visuomenė turėtų viską žinoti ir viskas turi būti skaidru. Tačiau kadangi Moniką (LRT vadovę M.Garbačiauskaitę-Budrienę, - aut. past.), jos veiklą seniai stebiu, tai manęs niekas nebestebina. Jei būtų normalus vadovas ir LRT nebūtų padaryta išskirtine karve, visuomenei turėtų būti paskelbta, kam konkrečiai reikia kokio papildomo finansavimo. Aišku, nebūtina pasakyti, iš kur karo atveju būtų transliuojama ar kur būtų įrengtos slėptuvės, tačiau sąmata turi būti vieša, LRT turi būti atskaitinga visuomenei. Tačiau kai LRT taryba yra neveiksni ir yra po LRT generalinio direktoriaus - ar tai būtų Monika, ar Audrius Siaurusevičius - padu, tokie absurdai ir vyksta", - įsitikinęs A.Račas.
Pašnekovo teigimu, graudu, kai, nepaisant to, jog LRT finansavimas per trejus metus bet kokiu atveju augs per 20 mln. eurų, LRT vadovybė verkia, jog jis neaugs dar trimis milijonais eurų daugiau.
„Jei jau taip trūksta pinigų, gali sumažinti vadovams algas, taip per kokius trejus metus tuos pinigus ir sutaupytų. Nes, kiek žinau, Monikos alga yra didesnė už šalies prezidento", - reziumavo A.Račas.
