Dėl nutekintų asmens duomenų - kompensacijos?

Nutekinti premjerės šeimos ir prezidento duomenys

Premjerė Inga Ruginienė prisipažino, kad per didelio masto Registrų centro duomenų nutekinimą buvo pavogta informacija ir apie jos šeimą. Ji tikina, kad visa ši situacija yra „nedovanotina".

„Mano pačios šeimos duomenys buvo tikrinti ir nutekinti, dėl to labai suprantu, ką jaučia kiekvienas žmogus, pakliuvęs į šią situaciją", - žurnalistams vakar sakė premjerė. I.Ruginienė kartojo, kad apie duomenų nutekėjimą sužinojo balandžio mėnesį, tačiau visuomenė negalėjo būti informuota iškart, nes tyrimą buvo pradėjusi ir kontroliavo Generalinė prokuratūra.

I.Ruginienė aiškino, kad buvo nedelsiant imtasi veiksmų. Pasak jos, inicijuotas visų vartotojų slaptažodžių keitimas, deaktyvuotos senos, mažai naudojamos Registrų centro paskyros, sukurtas įrankis, leidžiantis gyventojams pasitikrinti, ar jų duomenys buvo nutekinti, įvedami saugesni prisijungimo prie Registrų centro būdai.

Anot jos, pernai Registrų centrui buvo papildomai skirta 12 mln. eurų kibernetiniam saugumui stiprinti.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas patvirtino, kad duomenys nutekėjo per Migracijos departamentą, kuris yra pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Registrų centras yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įstaiga.

„Yra papildomai inicijuotas tyrimas Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų, kad lygiai taip pat pasižiūrėtume, kokia yra Informacinių technologijų higiena tose įstaigose, ar yra laikomasi nustatytų tvarkų, kokios yra realios situacijos", - vakar Vyriausybėje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pasak jo, šiuo metu atsakingos institucijos stebi viešąją erdvę, jeigu gyventojų nutekinti duomenys joje būtų išplatinti.

Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikino, kad ateinančios savaitės pradžioje, gavus minėtojo tyrimo rezultatus, atsakingos institucijos imsis daryti išvadas. Prioritetas, pasak ministro, bus teikiamas kibernetinės higienos spragų pašalinimui.

Internetinėje Registrų centro svetainėje gyventojai nuo pirmadienio vakaro gali pasitikrinti, ar jų asmens duomenys buvo nutekinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad jo duomenys apie nekilnojamąjį turtą kovo pradžioje taip pat buvo nutekinti.

Prezidentui šokas

Premjerei I.Ruginienei teigiant, kad visuomenė negalėjo būti iš karto informuota apie nutekintus Registrų centro duomenis, prezidentas G.Nausėda kritikuoja tokį sprendimą ir tikina, kad šiuo klausimu „negalima dangstytis po Generalinės prokuratūros reikalavimais".

„Tikrai nepateisinama tai, kad visuomenės informavimas įvyko, galima sakyti, mėnesiu, dviem pavėlavus, aptikus pirmąsias problemas", - žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos posėdžio teigė G.Nausėda.

„Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros reikalavimais, kodėl nebuvo informuota anksčiau. Tai turėjo būti padaryta, kadangi nėra jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šitą informaciją, nes ši informacija būtų leidusi mūsų žmonėms priimti atitinkamus sprendimus ir sumažinti tą grėsmės lygį, kuris jiems kyla", - akcentavo jis.

Be to, po trečiadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio, šalies vadovas sako negavęs atsakymo, kodėl jis nebuvo iš karto informuotas apie susidariusią situaciją.

„Aš iki galo negavau atsakymo, kodėl nebuvau informuotas realiu laiku ir kodėl nebuvo informuota visuomenė.

Dar kartą kartoju, kad Generalinė prokuratūra nedraudžia teikti informacijos ir jeigu toks draudimas buvo, reikėtų parodyti, kur yra toks raštas, kuriame Generalinė prokuratūra draudžia skelbti informaciją apie tai, kas vyksta, - sakė prezidentas. - Šioje vietoje visi turime suprasti, kad tokiems dalykams Lietuvoje neturi būti vietos, nes, mano požiūriu, tai yra nacionalinio saugumo klausimas."

„Man mėgina aiškinti, kad iš pradžių buvo nustatyti tik atskiri incidentai ir nebuvo matoma šio proceso masiškumo. Tačiau kuomet į procesą įsijungė Generalinė prokuratūra - masiškumas buvo akivaizdus. Tai įvyko maždaug balandžio pabaigoje", - sakė prezidentas.

Tiesa, premjerei teigiant, kad praėjusią savaitę vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje apie situaciją buvo informuotas jame dalyvavęs prezidento patarėjas, šalies vadovas pripažįsta, kad pastarasis informacijos jam neperdavė.

„Mano patarėjas dalyvavo, savo tiesioginiam vadovui jis nepranešė. Tiesioginio vadovo tuo metu nebuvo", - dėstė G.Nausėda.

„Bet čia kalbame ne apie praėjusį trečiadienį ar penktadienį. Taip, iš patarėjo aš realiu laiku informacijos negavau ir turėsiu rimtą pokalbį su pačiu patarėju", - akcentavo jis.

Žmonėms turėtų būti kompensuojama

Žinoma šalies advokatė Liudvika MEŠKAUSKAITĖ „Vakaro žinioms" teigė apie kibernetinio saugumo spragas sužinojusi dar 2024 metais iš Seimo nario Dainiaus Gaižausko spaudos konferencijos.

„Mano įsitikinimu, valstybės institucijos turėjo sureaguoti ir imtis kažkokių veiksmų. Nes kai išgirdau, ką kalbėjo 2024 metais Gaižauskas, tai buvo, švelniai tariant, baisu. Ir tai yra preliudija į tai, kas atsitiko šiuo metu.

Mane labiausiai stebina tai, kad šita informacija (nutekėję Registrų centro duomenys - aut. past.) buvo nutylėta nuo visuomenės. Tai pats baisiausias dalykas.

Kalbėkime faktais, kaip supratau, teisėsauga nustatė, kad per Migracijos departamento paskyras duomenys buvo kopijuojami nuo šių metų sausio mėnesio.

Tai mažiausiai 4 mėnesiai! Jūs suvokiate?! Tuo tarpu pranešta Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tik gegužės 22 dieną, tai yra po 4 mėnesių! Va čia yra baisiausia.

Nes pranešimas pagal BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) turi būti per 72 val., - stebėjosi L.Meškauskaitė. - Antras nepateisinamas dalykas tai, kad premjerė žinojo apie duomenų nutekinimą.

Supraskite mane teisingai, aš nesu politikė ir neraginu premjerės atsistatydinti, turint omenyje geopolitinę situaciją ir tai, kas atsitiko Latvijoje. Tikrai jai nereikia atsistatydinti, nes tai yra dar didesnis pavojus.

Bet tai yra grandiozinė pamoka, kad šitaip negalima nuo visuomenės nuslėpti faktų. Žmonės paprasčiausiai nepasitikės, jau dabar nepasitiki. Pakirstas žmonių pasitikėjimas Vyriausybe."

L.Meškauskaitės įsitikinimu, pirmas baisiausias dalykas yra tai, kad nesiimta jokių priemonių po D.Gaižausko spaudos konferencijos. „Antra, kad nepasitikime savo žmonėmis ir jiems meluojame. Nes nuo kovo mėnesio žino, bet nesako.

Tylėjimas irgi savotiška melo rūšis. Visa kita jau reikia įrodyti darbais, nes tas aiškinimas, kad Prokuratūra neleido.... Na, žinote, taip aiškinti galima profanams, diletantams, kurie nesusigaudo.

Prokuratūra negali uždrausti pranešti apie padarytą nusikaltimą. Detalių neatskleisti, - taip. Ikiteisminio tyrimo duomenų, - taip. Bet jeigu įvykdytas tokio masto nusikaltimas, visuomenė turi būti informuota. Laiku!

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turėjo būti informuota sausio mėnesį, kai buvo įvykę pirminiai nutekinimo etapai. Tada gal buvo galima viską akumuliuoti ir amortizuoti", - kalbėjo advokatė.

Paklausta, kas gali nutikti su nutekėjusiais žmonių duomenimis, L.Meškauskaitė akcentavo, kad vieno atsakymo nėra, nes tai labai individualu, priklauso, kokio lygio tas žmogus, kokie duomenys.

„Bet nutekėjo ir asmens kodai. Su asmens kodu daug ką galima padaryti, suprantat? Mano galva, čia ne tik sukčių pavojus, bet ir galų gale priešiškos valstybės bandymas įnešti sumaištį bendrame kontekste, kai dabar žmonės taip išprotėję...

Duomenų apsaugos inspekcija, manau, turi dabar informuoti žmones, padaryti ar tai seminarus, ar tai aiškinimus, ką daryti.

Neatmetu tokio klausimo, kad žmonėms turi būti ir kompensuojama. Nes tai yra streso įvarymas. Žmonės įvaryti į paniką dėl institucijų kaltės, jeigu būtų sausio mėnesį pranešta, būtų viskas amortizuota, ir gal nebūtų tiek daug duomenų nutekėję, nes čia pumpuojami buvo nuolat 4 mėnesius!"

Bendros saugumo rekomendacijos gyventojams

1. Informaciją tikrinti tik oficialiuose šaltiniuose. Gyventojams rekomenduojama informaciją apie galimą duomenų nutekėjimą, jo apimtį ir galimas pasekmes tikrinti tik oficialiuose šaltiniuose. Nereikėtų spausti nuorodų, gautų SMS žinutėmis, el. paštu ar socialiniuose tinkluose.

2. Būti atsargiems dėl sukčiavimo skambučių, SMS ir el. laiškų.

Sukčiai gali apsimesti VĮ Registrų centro, bankų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros", kitų institucijų ar draudimo bendrovių atstovais, antstoliais, notarais.

3. Sustiprinti elektroninių paskyrų apsaugą.

Gyventojams rekomenduojama peržiūrėti svarbiausių elektroninių paskyrų saugumą. Pirmiausia reikėtų pakeisti el. pašto, socialinių tinklų, informacinių sistemų ir kitų svarbių paskyrų slaptažodžius, ypač jeigu slaptažodžiai yra silpni, seni arba naudojami keliose skirtingose paskyrose.

4. Stebėti banko sąskaitas ir galimus įsipareigojimus asmens vardu.

Gyventojams rekomenduojama atidžiau stebėti banko sąskaitas, mokėjimo kortelių operacijas. Jeigu nutekėjo asmens identifikaciniai duomenys, gali kilti rizika, kad jie bus panaudoti bandant sudaryti sandorius ar prisiimti įsipareigojimus asmens vardu.

5. Neskubėti vykdyti jokių nurodymų. Ypač prašomų skubiai atlikti.

6. Saugoti įrodymus apie įtartinus veiksmus.

Jeigu gyventojas gauna įtartiną SMS, el. laišką, skambutį ar pastebi galimą jo duomenų panaudojimą, rekomenduojama išsaugoti visus įrodymus.

Šaltinis - Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.