Karų palikimas tiksi mūsų žemėje

Sprogmenį užčiuopė koja

Pranešimai apie randamus nuo karų likusius nesprogusius sprogmenis dažnai skamba policijos suvestinėse. Pasitaiko, kad per vieną dieną planą „Skydas" prireikia įvesti keliuose Lietuvos rajonuose. O ką tik Dzūkijoje iš upės sprogmenis savo rankomis traukęs buvęs Seimo narys Gediminas Jakavonis situaciją apibūdino vienu žodžiu - „bardakas".

„Ištraukiau iš Varėnės antrą sprogmenį. Vėl 112, policija, operacija „Skydas" su medikais, gaisrininkais, išminuotojais. Į kaimo gyventojų pasakojimus, kad karo metais vokiečiai kažką nuskandino, nereaguojama, nes Lietuvoje reaguojama tik į konkretų įvykį" - feisbuke rašė vyras.

„Vakaro žinioms" G.Jakavonis komentavo, kad pirmą kartą prie turistų lankomo 1915 m. susprogdinto Glūko geležinkelio tilto liekanų artilerijos sviedinį rado baigęs nardyti - atsitiktinai dumbliname dugne jį užčiuopė koja. Sprogmenį įmetė į vandenį ir iškvietė tarnybas: „Sulaukiau priekaištų, kam vėl išmečiau sviedinį. Klausiau: o ką turėjau daryti? Nejaugi padėti ant kranto? Kas būtų, jeigu paauglys jį rastų ant kranto?

Istorija mane suintrigavo, nes išminuotojai ištraukė sprogmenį ir išsivežė daugiau neieškoję. Man sakė, kad daugiau jiems ką nors daryti nepriklauso.

Toje vietoje plaukia pulkai baidarininkų, stovyklauja žmonės, bet niekam neįdomu, kas guli ant dugno."

Netrukus toje pačioje vietoje G.Jakavonis ištraukė ir antrą sviedinį, kurį šį kartą padėjo ant kranto ir laukė pareigūnų.

„Kai turėsiu laiko ir bus šiltas vanduo, panardysiu, ištrauksiu ir vėl lėks kiekvieną kartą visos tarnybos, o policija vėl reaguos: netrukdykite dirbti. Gal nereikia tokių nesąmonių daryti, o imtis prevencijos - išminuoti tokias vietas. Ar atsiras šalies biudžete pinigų tokiam išminuotojų padaliniui, jei tarkim, (galimai) sprogmenį suradęs vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sūnus su draugais sugalvos jį įmesti į laužą?" - stebėjosi vyras.

Neutralizavo tūkstančius sprogmenų

Mūsų šalyje išminavimą vykdo Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai. Jie vyksta ne tik į staigius iškvietimus neutralizuoti po I ir II pasaulinių karų bei sovietų armijos buvimo šalies teritorijoje bei kariniuose poligonuose likusių nesprogusių įvairaus kalibro sprogmenų, bet atlieka ir suplanuotą paiešką.

Kaip „Vakaro žinioms" tvirtino kariuomenės atstovas, išminuotojai aplink sprogmenų radimo vietą visada atlieka papildomą teritorijos patikrinimą, o jų neradus - vykdomas neutralizavimas vietoje arba sprogmuo išvežamas į poligonus.

Pernai kariai neutralizavo 8 tūkst. 182 įvairių tipų ir kalibrų standartinių sprogstamųjų užtaisų ir amunicijos. Iš jų net 5 tūkst. 370 rasta reaguojant į policijos informaciją pagal gyventojų pranešimus.

Nurodoma, kad patikrinta 1870 hektarų teritorijų ir neutralizuota 2 tūkst. 812 sprogmenų ir amunicijos, iš kurių 1 tūkst. 316 sudarė standartiniai sprogstamieji užtaisai. Programai įgyvendinti lėšas planuoja ir skiria planuoja Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos.

Kertasi su kariuomenės funkcija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, karo istorikas Valdas RAKUTIS „Vakaro žinioms" komentavo, kad tikslinis išminavimas labai reikalingas:

„Puikiai žinau daugybę atvejų, kai žmonės neatsargiai elgėsi su rastais sprogmenis - ištraukia, džiovina, pjausto, degina ir sukelia didžiulį pavojų. Kas iš to, kad paimi vieną sviedinį, o ten dar dešimt lieka užkastų. Jie gali neprognozuojamai reaguoti."

Jo pastebėjimu, prieš kurį laiką vykdant tarptautinius susitarimus svarstyta, kad Lietuvoje turėtų būti suformuota atskira kuopa, reaguojanti ne į vienkartinius iškvietimus, o užsiimanti kryptingu humanitariniu išminavimu.

„Tai nėra lengvas klausimas. Jis susijęs su nemažomis lėšomis. Negali duoti užduoties neturint resursų. Kariuomenės išminavimo pajėgos šiuo metu plečiamos, bet toks tikslinis išminavimas nėra karinė funkcija. Matyt, tikslinga būtų steigti civilinį išminuotojų padalinį prie VRM. Čia galėtų būtų įdarbinti į atsargą išėję kariškiai. Mėgėjiškumo čia negali būti, nes to kaina - žmonių gyvybės. Būtų galima stengtis gauti ir Europos Sąjungos finansavimą", - kalbėjo V.Rakutis.

Atranda vis naujus sprogmenis

Ištisinio išminavimo darbai Lietuvoje pagal Vyriausybės nutarimą prasidėjo dar 2008 m. Tuomet šiai užduočiai buvo suformuotas kariuomenės Inžinerijos bataliono ištisinio išminavimo būrys, apibrėžtas apie 14 tūkst. hektarų užteršta sprogmenimis teritorija, kurią planuota išvalyti iki 2018 m. Lietuvos savivaldybės deklaravo 222 užterštas teritorijas, kurių bendras plotas siekia maždaug 24 tūkst. hektarų.

2021 m. patikslinta, kad išvalymo programą įgyvendinti numatoma iki 2027 m., tačiau terminas gali būti pratęstas. Specialistai kalba, kad sudėtinga įvertinti, kiek sprogmenų glūdi Lietuvos žemėje: vienos vietos neutralizuojamos, o kasinėjant atsirandamos naujos.

Buvęs kariuomenės ištisinio išminavimo būrio vadas kapitonas Arūnas Janušonis „Vakaro žinioms" tiesiai šviesiai pastebėjo, kad valyti žemę nuo sprogmenų teks ir mūsų vaikams, ir anūkams: „Dar yra labai daug vietų, kuriose yra nuo abiejų pasaulinių karų likusių sprogmenų. Jų daugiausia yra ten, kur vyko mūšiai, buvo amunicijos sandėliai. Labai daug neišvalytų vietų miškuose. Darbus pristabdė ir 2010 m. prasidėjęs sunkmetis".

Pasak jo, kariuomenė negali išlaikyti tokių didelių resursų, kad išvalyti visą Lietuvą: „Inžinerijos batalionas per metus gauna apie 1000 iškvietimų, o yra pasitaikę, kai iškart buvo rasta apie 1000 artilerijos sviedinių. Kitose šalyse sprogmenų ieško civilinės organizacijos"

Dar viena problema - kaip ir kitur, stinga išminuotojų. Šiam darbui reikia išskirtinių savybių, lydi didžiulė įtampa, ne visuomet sulaukiama tinkamo įvertinamo, o blogiausia, kad specialistai žūva.

Dirba ir išėję į atsargą

Vienas labiausiai patyrusių išminuotojų Lietuvoje, tarnavęs misijose Afganistane ir Irake, su bendražygiais 2014 m. įkūrė asociaciją „Karo palikimo grėsmės prevencija" - sekdami užsienio organizacijų patirtimi susibūrė į atsargą išėję išminuotojai.

Tęsti pavojingą profesiją A.Janušonį paskatino bendrovių ir gyventojų prašymai: „Vokietijoje prieš statant namus būtinai tikrina statybos aikštelę, nes šalyje visur pilna sprogmenų. Taip nuspręsta daryti, kai netikėtai po sprogimo sugriuvo namas. Mus irgi dažnai samdo patikrinti statybos teritorijas. Per 10 gyvavimo metų patikrinome virš 200 hektarų teritorijos ir radome daugiau nei 400 įvairių sprogmenų ir tūkstančius šovinių."

Asociacijos darbe dalyvauja iki trisdešimties specialistų, turinčių 15-20 metų darbo stažą. Gavę užsakymą jie atlieka rizikos vertinimus, patikrina teritoriją, o rastų sprogmenų neutralizavimą vykdo koordinuodami su kariuomene. Organizacijai lėšų valstybė neskiria - ji išsilaiko iš savo veiklos.

Tragedijų neišvengiama

A.Janušonis pasidžiaugė, kad tik atsitiktinumų ir žmonių išprusimo dėka pavyksta išvengti daug žūčių: „Jau kaip anekdotas skamba istorija, kaip prieš 30 metų močiutė minosvaidžio mina kalė karvės grandinės kuolą.

Tačiau tragedijų pasitaiko. Netekau kaimyno, kuris įmetė į laužą miškelyje rastą nedidelį sprogmenį. Pernai žuvo gyventojai, pjaustę sviedinius, nes norėjo parduoti metalą.

Kartais randa žmonės kokį gelžgalį ir galvoja, kur jį galėtų panaudoti. Visi sprogmenys pavojingi, todėl tokių radinių nereikia liesti. Pavyzdžiui, pakelta granata su nurūdijusiu žiedu iškart sprogs. Aviacinės bombos skeveldros gali lėkti aplink ir 2-3 kilometrus."

Ar eitų asociacijos nariai į specialų VRM pavaldų išminavimo padalinį, jei toks būtų sukurtas? „Pačių išminuotojų reikėtų klausti. Asociacijos veikla apima daug platesnį veiklos spektrą - šviečiame, konsultuojame organizacijas", - atsakė vadovas.

Daugmaž atsižvelgia

VRM planuose nėra jokio išminuotojų padalinio steigimo. Tai „Vakaro žinioms" patvirtino ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas. Jis priminė, kad pagal šiuo metu galiojančią programą planinį išminavimą vykdo kariuomenė pagal kasmet jos vado patvirtinamus planus: „Pagal kitas tvarkas informaciją iš savivaldybių renka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apibendrina, teikia kariuomenei, kuri į juos daugmaž atsižvelgus pasitvirtina tuos metinius planus."

Policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras" vykdo pirmiausia su kriminaliniais įvykiais susijusį sprogmenų neutralizavimą, o kartais ir neplaninį išminavimą.

„Vykdyti planinį sprogmenų neutralizavimą „Arui" nepavesta. Be to, tai būtų ir resursų klausimas", - nurodė ministerija.

KAM nekomentavo, ar reikėtų specialaus civilinio padalinio įsteigimo, ar turimų resursų sprogmenims neutralizuoti kariškiams pakanka.