Mokesčių kalviams fantazijos netrūksta

Nesilaiko pažadų

Finansų ministerija tikina, esą smūgis draudimo paslaugų pirkėjams nebus didelis, nes jos brangs „tik" 10 proc.: „Vidutinė būsto draudimo sutarties kaina per metus siekia apie 91 eurą, todėl įvedus 10 proc. saugumo įnašą tokia sutartis per metus galėtų pabrangti 9 eurais, tai yra, pokytis nesiektų 1 euro per mėnesį". Esą ne ką labiau nukentėtų ir vairuotojai, mat automobilių Kasko draudimas vidutiniškai kainuoja apie 400 eurų metams, tad pokytis per mėnesį gyventojui galėtų sudaryti apie 4 eurus.

Įdomu tai, kad Vyriausybė atsisakė kelti PVM 1 proc. argumentuodama, jog tai yra vartojimo mokestis. Tačiau tuo pačiu siūlo padidinti kitą vartojimo mokestį - pabranginti draudimo paslaugas.

Mokėtų dvigubai

Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas įžvelgia paradoksą - bankų solidarumo mokestis surenkamas būtent iš paskolų gavėjų įmokų, tad susiklostytų situacija, kai gyventojai, turintys būsto paskolas, prie gynybos prisidėtų dvigubai.

„Draudimo paslaugoms atsiranda tam tikras PVM, ko Europoje nėra. Nes draudimas kaip paslauga yra skatinamas, o kai kuriais atvejais - netgi privalomas.

Mokesčio didinimas yra neteisingas dėl kelių priežasčių. Pirma - pavyzdžiui, paėmusiems paskolą būsto draudimas yra neišvengiamas, todėl ir papildomo mokesčio neįmanoma išvengti. Papildoma našta, nors kredito palūkanos dar nesumažėjo.

Antra - motyvacija draustis savanoriškai mažės, o tai - blogis visai visuomenei. Mat nedrausto turto atkūrimas jį sugadinus brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, draudimo gali atsisakyti dalis ūkininkų, o jei nuo prastų oro sąlygų nukentės jų auginamos kultūros, nukentės ir valstybė, kuri paprastai tokius nuostolius kompensuoja arba iš dalies kompensuoja", - vardino G.Paluckas.

Trečia problema, anot parlamentaro - brangsiančios draudimo paslaugos gali padidinti infliaciją.

„Didesnis mokestis bus taikomas visai logistikos, transportavimo grandinei: komerciniam transportui, komercinio transporto privalomam civilinės atsakomybės draudimui, komercinio transporto kroviniui ir t.t. Ir atitinkamai visa tai guls į maisto prekių ir kitų produktų kainas. O maisto kainos jau ir taip pas mus didėjo labiausiai. Be to, iki šiol mes skatinome žmones drausti turtą. Tačiau jei paslaugos branginamos, tai kaip tik yra priešingas žingsnis nei skatinimas. O paskui, jei, tarkime, žemdirbiai nukentės nuo stichijos, ties ranką į valstybės biudžetą", - akcentavo parlamentaras.

Teisėtų lūkesčių nenusipelnėme

Politikas pabrėžė, kad papildomas draudimo paslaugų apmokestinimas pažeis tam tikrų žmonių grupių teisėtus lūkesčius.

Pavyzdžiui, būstą perkantys žmonės pasiskaičiavo, kiek maždaug per mėnesį sugebės atiduoti bankui. Dėl Europos Centrinio Banko politikos, kurios, deja, mes neįtakojame, jau ir taip skolininkai vos beišsimoka. O čia dar sava valdžia nuo savęs nori užkrauti papildomą mokestį, apie kurį niekas imdamas paskolą nežinojo. Tai kodėl tada paisoma, pavyzdžiui, Seimo narių teisėtų lūkesčių - jiems jokiu būdu negalima sumažinti algos, kol nesibaigs kadencija?

„Na, palyginote vykusiai. Kai kurių dalykų gal ir negalėjome nulemti - kaip išaugusių palūkanų ar energetikos kainų. Tačiau jei papildomai savanoriškai „dusinsime" namų ūkius, jie galės mažiau išleisti kitoms reikmėms ir taip nukentės mūsų ekonomika, mažės darbo vietų ir t.t.", - reziumavo G.Paluckas.

Pataikauja bankams

To paties Seimo komiteto narys Viktoras Fiodorovas antrino, kad valdantieji ketina branginti net tas paslaugas, kurių išvengti neįmanoma. O tai esą yra nelogiška.

„Bet visoje šitoje istorijoje man keisčiausia yra tai, kad solidarumo mokestis imamas tik nuo pajamų, surinktų iš palūkanų. Bankai, nenorėdami prarasti pelno, didina visus kitus įkainius, o Lietuvos bankas, turintis kredito įstaigas kontroliuoti, žiūri į tai pro pirštus. Pridengia tai esą padidėjusiais bankų veiklos kaštais, nors matome, kad bankai vis tiek per metus uždirba milijardą eurų pelno. Tai yra mažų mažiausiai veikimas prieš Lietuvos gyventojus.

Kaip ir grynųjų pinigų apribojimas. O po šio apribojimo bankai visi kaip vienas padidino savo įkainius - išgryninimo ir kitokius. Gyventojai dėl to ne tik susidūrė su nepatogumais, bet dar ir turi papildomai susimokėti", - pastebėjo V.Fiodorovas.

Komentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga RUGINIENĖ:

Kai svarstėme saugumo įnašą, profsąjungų principinė nuostata buvo, kad mokesčiai nebūtų orientuojami į vartojimą. Tai yra, kad vartojimo mokesčiai neaugtų, nes tai labiausiai kirstų per mažiausiai uždirbančiųjų kišenes. Atstovėjome PVM augimą, bet Vyriausybė vis tiek nuėjo vartojimo keliu - per akcizų didinimą ir per draudimo papildomą apmokestinimą. Pastarasis iš esmės labiausiai kirs per paprastų žmonių kišenes: daug uždirbantiems tai labai nepasijus, o mažai gaunantiems - netgi labai.

Kodėl? Nes papildoma našta užgrius besinaudojančius draudimo paslaugomis. Išimtis numatyta tik investiciniam gyvybės draudimui ir privalomam vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui. Nes, anot Vyriausybės, atsisakyti pastarojo neįmanoma, nes jis - privalomas, todėl negali brangti. Bet lygiai toks pat privalomas yra ir būsto, pirkto už paskolą, draudimas. Be privalomo draudimo paskolos niekas neduos. Lygiai taip pat yra privaloma drausti automobilį, jei jį perki išsimokėtinai. Tačiau šias draudimo rūšis Vyriausybė vis tiek nori papildomai apmokestinti", - stebėjosi I.Ruginienė.

„Tai, kas yra privaloma ir ko negali išvengti, neturi brangti", - pridūrė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Anot jos, ypač tokie Vyriausybės kėslai yra neteisingi būsto paskolų gavėjų atžvilgiu: būtent iš jų bankai pastaruoju metu susirenka didžiąją savo pelno dalį, po to tam tikrą sumą perveda šalies gynybai kaip solidarumo įnašą.

„Politikams kinkos dreba, kai kyla diskusija apie didesnes pajamas gaunančių fizinių ar juridinių asmenų papildomą apmokestinimą - bijomasi ir prabangų turtą apmokestinti, ir pelno mokestį padidinti, dividendus apmokestinti. Nes turtingi yra įtakingi. Todėl lendama į paprastų žmonių kišenes", - akcentavo profsąjungietė.

Ji priminė, kad, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 2009-aisiais PVM padidino nuo 18 iki 21 proc., buvo tikinama, kad tai - laikina. Tačiau tas „laikinumas" tebesitęsia iki šiol.

„Negana to, netgi svarstoma galimybė PVM dar labiau padidinti. O pelno mokestis 2009 m. sumažintas nuo 20 iki 15 proc. Irgi „laikinai", bet toks ir išliko. Kodėl negalima pelno mokesčio grąžinti į buvusį lygį, niekas negali atsakyti. Vienintelis argumentas - verslas šoko piestu ir pasakė „ne". Nors pats pelno mokesčio pavadinimas sako, kad mokama ne nuo, tarkime, pajamų, o nuo uždirbto pelno. Pelno mokestis turėtų būti diferencijuojamas. Panašiai kaip gyventojams taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, toks pat dydis galėtų būti taikomas ir verslui.

Ir dar galėtų būti tam tikros išlygos taikomos įmonėms, kurios sąžiningai moka mokesčius, jų neslepia, sąžiningai elgiasi su darbuotojais, moka jiems adekvačias algas, sudaro saugias darbo sąlygas. O dabar kai kurios stambios įmonės netgi sumoka mažiau, nei eilinis dirbantysis. Ar tai sąžininga?" - retoriškai klausė I.Ruginienė.