Nors maisto kainos Lietuvoje jau pasiekė neregėtas aukštumas, didžiausias šalies tinklas „Maxima" pranešė branginsiantis kai kuriuos maisto produktus.
Prekybos tinklas „Maxima" informuoja, kad brangs tam tikros prekės, nes dar sausį gavo pranešimus iš 49 tiekėjų apie pastarųjų norus didinti prekių tiekimo kainas. Brangimo epicentre atsiduria mėsa, pienas, kiti produktai. Teigiama, jog susiduriama su iššūkiais dėl žaliavos stygiaus bei kainos svyravimų, todėl gali brangti dalis pieno produktų, o paukščių ir galvijų ligos gali branginti šviežią mėsą.
Ar tikrai dėl visko kalti tik tiekėjai?
Paukštininkai: produkcija nebūtinai brangs
Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktoriaus Gyčio Kauzono, kol kas paukščių gripas neturi paukštienos brangimo efekto. Pasak jo, nors teko sunaikinti netoli 10 proc. vištų dedeklių, - tai yra gana trumpas laikas. Pavyzdžiui, tokioje JAV ribojamas kiaušinių pirkimas, kadangi pastarųjų trūksta dėl paukščių gripo. Paukščių gripas siaučia Europoje, Lenkijoje, nusipirkti kiaušinių yra problematiška, bet lietuvių tiekėjai kol kas tiekimą užtikrina. Tiesa, kiaušinius teks rinktis brangesnius, nes laikomų narvuose vištų kiaušiniais prekybos tinklai tiesiog nebeprekiaus.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nuo sausio 1 d. dalis prekybos tinklų pereina į prekybą vien ant kraiko laikomų vištų kiaušiniais. Jie brangesni. Pasak G.Kauzono, prekybos tinklai neperka iš tiekėjų kitokių kiaušinių ir viskas.
„Jie nusistatė, kad nori būti tvarūs. Ar narveliuose laikomų, ar ant kraiko, - dėl tvarumo čia dar geras klausimas. Tiesiai šviesiai sakau. Bet tokią politiką prisiėmė, nes darė apklausas, žmonės labai lengvai pasakė, taip, nori, kad būtų kiaušiniai ant kraiko laikomų vištų. Bet niekas neįsivertino, kad jie kainuoja daugiau, - teigė G.Kauzonas. - „Tušti narvai" pasiekė kažkokią savo pergalę, o visa Lietuva turės susimokėti. Įtakos kiaušinio kokybei tai neturi.
G.Kauzonas tikina nesakantis kad būtinai produkcija brangs, bet įtaką savikainai daro per metus kilęs vidutinis atlyginimas, nuo sausio 1 d. įvestas gerokai didesnis kuro akcizas. Be to, nuo sausio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad visos pakuotės būtų perdirbamos.
Pašnekovas tikino, jog tenka pripažinti, kad čia tik pradžia, bet ne pabaiga. Nes, akcentavo G.Kauzonas, nuo kitų metų kuro akcizas dar augs ir taip iki 2030 metų. Be to, nuo 2026 metų sausio 1 d., tikėtina, bus įvestas Kelių mokestis, pašnekovo teigimu, 20 kartų didesnis nei dabar mokama, taigi vėl bus kita brangimo banga.
„Mes šnekame su ministerijomis, su Vyriausybės atstovais, kad tokių nesąmonių nedarytų, bet, deja, nežiūrima į tai, kiek žmogui kainuoja maistas. Žiūrima labiau į siauresnius kelininkų, aplinkosaugininkų interesus. Už visa tai turi mokėti žmonės", - kalbėjo Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius ir pridūrė, jog Vyriausybėje verda diskusijos dėl PVM peržiūrėjimo daržovėms, vaisiams.
Pieno žaliava pinga
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius „Vakaro žinioms" teigė, nuo sausio žaliavinio pieno supirkimo kaina, ypač kooperatyvams, apie 3 centus kritusi.
„Tai kaip gali produktai brangti, jeigu žaliava pinga? Koks santykis tarp perdirbėjų ir prekybos dalies, mes nežinome, - kalbėjo jis. - Kita tendencija - yra europinis pieno produktų kainų kilimas."
E.Bičius aiškino, jog Lietuvos pieno perdirbimo pramonė yra gana galinga, kitaip sakant, orientuota į didesnio pieno kiekio perdirbimą. Lietuva per dieną pagamina 3500 tonų pieno. Gamyklos dirba ne visa apkrova, o tai didina savikainą, nes išauga sąnaudos.
„Pajėgumams trūksta žaliavinio pieno. 35 proc. žaliavinio pieno atsivežama iš Latvijos ir Estijos. O mūsų rinkai perdirbtų produktų išeina per daug, - tikino E.Bičius. - Pricer.lt sako, kad mažmeninėje rinkoje iki 20 proc. pieno produktų iš Lenkijos. Galbūt šalis net dempinguoja, nes žiūrint į statistiką, Lenkijoje pieno supirkimo kaina yra didesnė, o pas mus atkeliavę produktai yra pigesni."
Dėl snukio ir nagų ligos mėsa turėtų pigti
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus tikinimu, jautienos žaliava yra brangstanti, Lietuvoje gyvulių bandų mažėja. „Kad augintojai pasidengtų savo išlaidas, jie žiūri į kainas ir mes, norėdami nusipirkti galviją, turime sumokėti tam tikrą premiją, - tai atsispindės galutinėje produkto kainoje. Manome, kad didžioji dalis kainos kilimo susijusi su darbo užmokesčio kilimu, kuro brangimu, pakuočių mokesčiais ir pan.", - aiškino jis.
Anot E.Mackevičiaus, šviežia mėsa yra vienas iš konkurencingiausių dalykų, tiesiogiai reaguojančių į svyravimus. „Mes žinome, kad Europoje yra numatyta brangimo tendencija, - sakė jis. - Lietuviškos jautienos labai daug eksportuojama. Jeigu Europoje padidėja poreikis, pas mus didėja eksportas."
Paklaustas dėl gyvūnų ligų įtakos produkcijos kainai, E.Mackevičius tikino, kad Vokietijoje nustatyta snukio ir nagų liga darys įtaką mėsos kainai kritimo prasme. „ES rinkoje yra tam tikrų problemų. Ligų atsiradimas sektoriui labai žalingas, nes kris kainos, vartotojui kurį laiką tai bus naudinga (nes produkcija turi būti pigesnė, - aut. past.).