Su rinkimais baigiasi ir meilė senjorams

Kai kurie garbaus amžiaus žmonės džiaugėsi, kad bent kartą per metus prisimenami ir jie, tačiau kai kurie mano, kad tokiomis proginėmis akcijomis bandoma užglaistyti rimtas sistemines problemas - mažiausias pensijas Europoje, nemažėjančias eiles pas gydytojus ir t.t. O juk tai pensininkams yra svarbiausia.

Lietuvos gėda

Pateikiant statistiką tarptautinės organizacijos naudoja kelis būdus senatvės pensijų dydžiui įvairiose valstybėse palyginti. Pats paprasčiausias - tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta. Tačiau toks palyginimas nėra visiškai objektyvus, mat kitaip nei Lietuvoje, kai kuriose šalyse pensijos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, kurio dydis irgi skiriasi. Kitaip tariant, Lietuvoje pensijos „į rankas" yra tokios pačios kaip „popieriuje", o kitur - mažesnės nei „popieriuje".

Dėl to bene populiariausias pensijų palyginimo būdas - vidutinės pensijos (neatskaičius mokesčių) ir vidutinio darbo užmokesčio (taip pat neatskaičius mokesčių) santykis. Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji parodo, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.

Kaip skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat", pagal šį dydį praėjusių metų pabaigoje vidutinė lietuviška pensija sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių - tai prasčiausias rezultatas tarp visų ES narių. Didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).

Priversti toliau dirbti

Todėl turbūt nereikia stebėtis Valstybės duomenų agentūros pateikiamais skaičiais, rodančiais, kad net 32,9 proc. pensiją gaunančių Lietuvos gyventojų praėjusiais metais dirbo, nepakeisdami savo užimtumo pobūdžio. Iš jų trečdalis dirbo toliau, nes tai buvo finansiškai būtina, 28,2 proc. - nes dirbti buvo finansiškai patrauklu, 29,2 proc. toliau dirbo, nes patiko tai daryti ir būti produktyviems.

Rūpi tik kaip rinkėjai

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis MAKARAVIČIUS sako girdėjęs, kad spalis buvo paskelbtas senjorų mėnesiu, tačiau negirdėjo, kaip jie buvo lepinami.

„Aišku, smagu, kad nors kartais parodomas dėmesys, tačiau senjorams rūpi visai kiti dalykai. Gaila, kad „meilė" senjorams atsiranda tik prieš rinkimus. Šiemet buvo net treji rinkimai, todėl senjorai buvo daugiau ar mažiau palepinti. Tačiau ne iš rūpesčio, o dėl jų, kaip rinkėjų, balsų. Nes rinkimai praeina ir „meilė" dingsta. Todėl tai - ne meilė, o jos imitacija", - tvirtino K.Makaravičius.

Jis sakė, kad asociacija vienija apie 60 tūkst. pagyvenusių žmonių. Maždaug 15 metų kasmet spalio 1-ąją ji rengdavo šventę senjorams. Tačiau jei Vidaus reikalų ministerijos rūmų patalpų nuoma anksčiau kainuodavo 300-400 eurų, šiemet pareikalauta 4 tūkst. eurų.

„Mums tai - nepakeliama našta, todėl šiemet šventės atsisakėme, nors kasmet sulakdavome apie 800 dalyvių. Tai - dar viena iliustracija, koks yra požiūris į pagyvenusius žmones", - kalbėjo K.Makaravičius.

Širdžių nesuminkština

Tiesa, pasak pašnekovo, regionuose situacija - kiek kitokia, kiti asociacijos padaliniai sako, kad regionuose verslininkai beveik niekada neatsako, jei būna paprašyti paramos.

„Vilniuje ne kartą rašiau stambiesiems verslams, bet nė karto nebuvo parėmę, nes visada atsiranda pasiteisinimai: karas, pandemija ir t.t. Tuo labiau, negauname paramos iš Vilniaus miesto savivaldybės", - neslėpė K.Makaravičius.

Stumia į internetą

Be mažų pensijų, brangių vaistų ir kitų problemų jis išskiria didžiulę senjorų atskirtį IT srityje.

„Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik 16 proc. pagyvenusių žmonių naudojasi IT technologijoms, bet valdžios atstovai remiasi kitais skaičiais. Pavyzdžiui, tvirtina, kad apie 80 proc. senjorų turi mobiliuosius telefonus. Tačiau jų turėjimas nereiškia, kad moki naudotis IT. O vis daugiau visokių paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę. Ir ne tik viešajame sektoriuje.

Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Lidl" nuolaidų sistemą yra įdiegęs tik elektroninėje erdvėje, nėra „gyvų" kortelių. „IKI" nuolaidų kortelės yra, tačiau yra ir elektroninė programėlė, kurios naudotojai gali gauti žymiai didesnę nuolaidą. Jei nemokame naudotis, neturime galimybės gauti didesnes nuolaidas", - dėstė K.Makaravičius.

Pasak jo, Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad dabartinė valdančioji dauguma prastai valdė šalį, tačiau nėra tikras, ar ir prie naujos valdžios bus žymiai geriau.

Komentuoja aktorė Vaiva MAINELYTĖ:

„Pensininkai pas mus yra už borto, todėl tokios akcijos, net jei vyksta kartą per mėnesį, yra puikus dalykas, nes jie neturi pinigų nei teatrui, nei muziejams ar kavinėms. Jau nekalbu apie galimybę kažkur išvažiuoti. Todėl kvietimas kavos puodeliui ar į parodą vyresniems žmonėms yra galimybė išeiti iš namų ir susitikti su draugais, pabendrauti, išgerti kavos. O jei šeimininkas geras, žiūrėk, dar ir pyrago prie kavos atriekia.

Gal vieniems tai atrodo įžeidu, bet dauguma džiaugiasi galimybe kažkur išeiti. Ir tokios akcijos vykdomos ne kartą per mėnesį. Bent jau kavos viena mano kaimynė eina dažnai gerti nemokamai", - sakė V.Mainelytė.

Deja, iš centrinės valdžios aktorė pasigenda pagarbos senjorams. Prieš rinkimus pensijos buvo padidintos, tačiau ji mano, kad dabar bent jau porai metų jie ir vėl bus pamiršti.

„Aišku, galima džiaugtis akcijomis, tačiau kai matai, kokiomis gėrybėmis pasinaudoja tie, kurie prieina prie valstybės pinigų, apvaginėdami kad ir tuos pačius pensininkus...

Didžiausia bėda yra milžiniškos eilės pas gydytojus. Kai kamuojiesi skausmuose, kol prieisi pas gydytoją, gali ir kojas pakratyti. Nes ir vaistų nepriėjęs pas gydytoją taip lengvai neįsigysi", - reziumavo V.Mainelytė.

Komentuoja aktorė Elvyra ŽEBERTAVIČIŪTĖ:

„Nesakyčiau, kad tokios akcijos nukreiptos rimtesnėms problemoms paslėpti. Tačiau požiūris priklauso nuo kiekvieno pensininko charakterio. Vieniems tai gali atrodyti kaip įžeidimas: pasiūlo kavos puodelį, nes esą pats nesugebi įpirkti. Kai kuriuos tai glumina. Bet kiti labai džiaugiasi - pasiima draugę ar draugą į kavinę, jei dar vaikšto, nes tai proga susitikti, pabendrauti, išeiti iš namų. Aš tai asmeniškai tuo nepasinaudojau, nes prastai jaučiuosi - griuvau du kartus ir susilaužiau šonkaulius. Todėl dabar esu ne visai gyvybinga", - kalbėjo E.Žebertavičiūtė.

Pasak jos, labiausiai nejaukiai mūsų senjorai jaučiasi, nes visoje Europoje žino, jog mūsų pensijos - pačios mažiausios lyginant su buvusiu uždarbiu.

„O čia tai rimta problema. Dauguma neturi pinigų nueiti net į kavinę. O jei ir pasiūlo nemokamai, dalis to vengia, nes neisi juk kasdieniais drabužiais apsirengęs, o pasipuošti nėra iš ko. Vyresnio amžiaus žmonės nusiperka padėvėtų rūbelių, todėl stengiasi nesirodyti viešumoje. Aišku, yra labai „biednų", bet yra ir, pavyzdžiui, gavusių palikimą, turi turtingus vaikus, kurie padeda. O kurie to neturi, sunkiai išgyvena net iš vidutinių pensijų, nes labai daug reikia mokėti už komunalines paslaugas, vaistai labai brangūs", - konstatavo aktorė.

Faktai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2025 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.