Tėvai nesitaikstys su politiniu diktatu

Kreipėsi į mokyklą

„Vakaro žinios" jau rašė, jog Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo spausti mokyklas, kad jose besimokantys vaikai nebeturėtų galimybės rinktis rusų kaip antros užsienio kalbos, o dar geriau būtų, kad net ir tie, kurie jau mokosi rusų, kalbą pakeistų. Tokia politika pasibaisėję tėvai sako, kad tai yra nacionalizmas ir renka parašus, išreikšdami nepritarimą primestai naujai tvarkai.

Tokia situacija - Vilniaus Žvėryno gimnazijoje, čia rusų kaip antrą kalbą pasirinkę 18 vaikų. Pusė jų tėvų pasirašė raštą mokyklai, kuriame išdėstė savo poziciją ir prašo sudaryti vaikams galimybę mokytis rusų kalbos. Rašte nurodoma, kad ministerija nėra patvirtinusi jokių pakeitimų dėl kalbų mokymosi, todėl nėra pagrindo atimti iš vaikų tokią galimybę.

„Esant faktinei situacijai, kai klasėje yra rusakalbių vaikų, ar vaikų iš mišrių šeimų arba lietuvių, lenkų ar kitų tautybių vaikų tėvų, kurie nori, jog jų vaikai būtų mokomi rusų kalbos, tokią galimybę sudaryti yra privaloma. Jokia prievarta šiuo atveju nėra pateisinama, kaip ir vaikų galimybių apribojimas mokytis rusų kalbos, ja kalbėti ir suprasti kitus rusakalbius asmenis.

Juo labiau kad esama geopolitinė situacija, kaip rodo istorija, yra laikina, juo labiau jog nei rusų tauta, nei jų šimtametė kalba niekur neišnyks, o ateityje mūsų vaikams su šia kaimynine šalimi reikės palaikyti vienokius ar kitokius santykius. Kokie jie bus - parodys ateitis, o ne dabartinė laikina rusų kalbos mokymosi ribojimus siekianti įvesti, vieną kadenciją būsianti valdžia.

Kaimyninės šalies kalbos žinojimas yra didžiulis privalumas bet kuriam Lietuvos gyventojui, nepriklausomai nuo šiuo metu susiklosčiusios tarptautinės situacijos. Tad neatimkime iš mūsų vaikų tokios ateities galimybės!" - rašoma tėvų pasirašytame rašte mokyklai.

Pasiekė net prezidentūrą

Su spaudimu nebedėstyti rusų kalbos kovoja ir patys specialistai. Lietuvos Respublikos rusų kalbos (užsienio kalbos) mokytojų asociacija ir Vilniaus m. rusų (užsienio) kalbos mokytojų metodinis būrelis dėl situacijos kreipėsi ne tik į savivaldybę, ministeriją, Seimą, bet ir į prezidentūrą. Laiške institucijoms pateiktas Vilniaus vicemero Arūno Šilerio laiškas, kuriame jis išsako savo asmeninius lūkesčius, kad Vilniaus mokyklose rusų kalbos galėtų nelikti ir tai esą yra politinis susitarimas.

„Pagal įsakymą ne A.Šileris, bet mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą. A.Šileris neturi teisės drausti vilniečiams rinktis pageidaujamų antrųjų užsienio kalbų ir primesti savo vizijų Vilniaus mokykloms. Istoriškai Vilnius yra daugiatautis miestas, ir Švietimo įstatymas nurodo, kad „Vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, jeigu bendruomenė prašo, savivaldybė laiduoja mokymąsi /.../ tautinės mažumos kalbos", - rašoma pedagogų rašte. Jame institucijoms primenama, kad švietimo strategija grindžiama ne vieno valdininko „tikėjimu", o nacionalinio lygmens dokumentais.

Pedagogai tvirtina, kad draudimas rinktis ir tęsti mokymą rusų kalba yra diskriminacinis, nepamatuotas, antidemokratinis siūlymas, A.Šilerio savivaliavimo apraiška. Jie kreipėsi į valstybines institucijas ir raštu prašo antrųjų užsienio kalbų pasirinkimų politiką modeliuoti ne draudžiant mokiniams mokytis rusų (antrosios užsienio) kalbos, o populiarinant Europos Sąjungos kalbas.

Ministerija siūlo persikvalifikuoti

Tačiau institucijos problemos nemato. Štai švietimo, mokslo ir sporto ministerija atkirto pedagogams, kad teisės aktai nenumato būtinybės mokyti visų kalbų vienoje mokykloje. Ministerija nepaprieštaravo savivaldybės politikai ir tik nurodė, kad teisiškai savivaldybės įgalioti asmenys gali teikti pasiūlymus, susijusius ir su kalbos mokymu mokyklose. O susirūpinusiems dėl savo ateities pedagogams pasiūlė persikvalifikuoti.

„Mažėjant rusų kalbą besimokančių mokinių skaičiui, ministerija pakvietė rusų kalbos mokytojus nemokamai įgyti papildomų kito dalyko ar specializacijos kompetencijų. Būtent rusų kalbos mokytojams šiose studijose teikiama pirmumo teisė", - nurodė ministerija.

Interviu

Lietuvos Respublikos rusų kalbos (užsienio kalbos) mokytojų asociacijos prezidentė Irena VOLOŠINA „Vakaro žinioms" sakė, jog dabartinė politika, siekianti išstumti rusų kalbą iš mokyklų, labiausiai atsilieps vaikams ir pedagogams.

„Kas yra rusų kalbos mokytojai? Lietuvos piliečiai, absoliuti dauguma - lietuviai. Pavyzdžiui, mano tėtis yra žemaitis iš Platelių, mano mergautinė pavardė yra Jašmontaitė. Mano mama - iš Zarasų sentikių, kurie Lietuvoje gyvena jau tris amžius. O mano dabartinė pavardė yra ukrainietiška. Mano vyras yra grynas ukrainietis, buvęs lakūnas. Mano anyta dabar viena gyvena Ukrainoje, nuolat su ja bendraujame ir jai padedame. Aš didžiuojuosi, kad man yra artimos trys kultūros. Tokių šeimų Lietuvoje, ypatingai Vilniuje, apstu.

Dabartinės Vilniaus valdžios draudimas mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos lietuvių mokyklose diskriminuoja Lietuvos mokinius kalbiniu požiūriu. Kalba nepriklauso jokiai valdžiai, jokiam režimui. Rusų kalbos mokytojai laiko save Lietuvos bendruomenės neatsiejama dalimi ir kategoriškai nesutinka su tuo, kad valdžia sumanė sieti kalbą su Rusijos karine agresija. Sieti kalbą ir kultūrą su politika - tai tik visuomenės supriešinimas.

Rusistai niekada neagitavo mokytis rusų kalbos. Priešingai - jeigu vaikas jau moka rusų kalbą, ragindavome rinktis vokiečių ar prancūzų. Bet jeigu šiandien su aktyviu ES kalbų populiarinimu dar yra 10-20 proc. mokinių, norinčių mokytis rusų kalbos, kodėl jie negali to daryti?

Jeigu valdžia ir politikai mano, kad Lietuvos piliečiams geriau, jaukiau, ramiau, vakarietiškiau be šios kalbos mokėjimo (manyčiau, labai diskutuotinas klausimas), sutinkame, te būna taip. Bet juk esame demokratinė valstybė, kodėl yra pažeidžiamos mokinių teisės mokytis tos užsienio kalbos, kurios jie nori mokytis, kurią jie jau pasirinko, kuri yra įrašyta kaip antroji užsienio kalba į atnaujintas Bendrąsias programas?

Dabartiniai penktokai atėjo į mokyklas 2023 m. rugsėjį, jiems buvo pasiūlyta rinktis antrąją užsienio kalbą, kurią mokysis šeštoje klasėje, tarp siūlomų kalbų buvo ir rusų kalba. Dalis tėvų ir mokinių tą kalbą pasirinko. Kodėl šie mokiniai turėjo 2024 m. vasario mėn. keisti savo sprendimus, kas lėmė tokį skubotą mokinių ir jų tėvelių lūkesčių pažeidimą?

Nuo senų laikų Lietuva pasižymėjo kaip daugiakalbė, tolerantiška visoms kalboms ir kultūroms valstybė. Kas vyksta dabar?" - „Vakaro žinioms" sakė I.Vološina.

- Lietuvos rusų kalbos (užsienio kalbos) mokytojų asociacija kreipėsi į keletą valstybės institucijų, bet ne visos sugebėjo atsakyti.

- Manau, padarėme, ką galėjome, konsultavomės su teisininkais. Buvome susitikime su tuometiniu viceministru ponu Ramūnu Skaudžiumi, kuris sakė suprantantis situaciją ir mus patikino, jog ministerija nėra patvirtinusi jokios panašios tvarkos ir nurodymų dėl rusų kalbos mokymosi draudimo. Yra numatyta, jog tėvai, suderinę su mokykla, vaikams gali parinkti antrąją užsienio kalbą iš septynių kalbų, tarp kurių yra ir rusų kalba. Bet supratome, kad sunku kažką įrodyti ir pakeisti, kai už šios situacijos stovi stiprios jėgos.

Mes, rusų kalbos mokytojai, visada buvome ir esame už daugiakalbystę, už įvairių kultūrų pažinimą, už savo mokinių išprusimą. O dabar rusų kalbos mokytojai tapo be kaltės kalti. Tapo nereikalingi savo valstybei. Ypač pajuto tą skriaudą mokytojai, kurie jau negali persikvalifikuoti, kuriems liko iki pensijos 3-5 metai. Kas jų laukia?

Vilniaus miesto mokyklų direktoriai šioje situacijoje yra verčiami, tiesiog šantažuojami drausti rinktis mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Mokyklos gavo ne įsakymus, bet griežtas rekomendacijas iš Vilniaus savivaldybės, o tai yra jų darbdavys, ir tuo viskas pasakyta. Jau yra mokyklų, kuriose uždrausta kitais metais šeštoje klasėje rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą. Galima suprasti ir mokyklų vadovus. Direktoriai pastatomi į sunkaus Poncijaus Piloto pasirinkimo padėtį. Dauguma nenori nemalonumų, nepatogių etikečių.

Bet yra teisinė tvarka, pagal kurią antrąją užsienio kalbą vaikams parenka tėvai, suderinę pasirinkimą su mokyklos galimybėmis. Niekas tos tvarkos nėra pakeitęs.

Suprantu, kad tai yra politika ir ji nebus amžinai tokia. Galima pragyventi ir be rusų kalbos, ir be Tolstojaus, Čechovo... Bet nežinau ir jau nebesuprantu, kam visa tai daroma, vardan kokio Lietuvos gėrio. Mokėti dar vieną kalbą, kitą abėcėlę, susipažinti su kita kultūra yra tik privalumas. Galėčiau daug kalbėti apie tai, kodėl vaikams naudinga mokėti rusų kalbą. Europos Konvencijoje skatinama daugiakalbystė, mes pirmi ją pasirašėme. O realybėje...

- Atrodo kaip tyčinis žmonių kiršinimas?

- Noriu pasakyti, kad mūsų vaikai yra nuostabūs, jie tolerantiški, labai demokratiški kitų kalbų ir kultūrų atžvilgiu. Neseniai su mokiniais buvome spektaklyje „Anos Frank dienoraštis". Buvo rodomi dokumentiniai kadrai, kuriuose kalba Hitleris. Visas pasaulis žino, kas buvo padaryta žydams. Ar dėl to turėjome atsisakyti vokiečių kalbos ir visos vokiškos kultūros? Neskaityti „Fausto" ir nesiklausyti Šuberto? Absurdas.