2 nuotr.„Ignitis grupė" vien per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo net 168,4 mln. eurų grynojo pelno, tačiau, nepaisant to, kad po kiekvienos didesnės audros tūkstančiai klientų lieka be elektros, toli gražu ne visą pelną investuoja į tinklų patikimumą: siūloma akcininkams išmokėti 48 mln. eurų dividendų. Pernai skaičiai buvo dar įspūdingesni. Keista, kad ir kitos valstybės valdomos įmonės moka dividendus, nors jų paslaugos irgi, švelniai tariant, neatitinka lūkesčių.
Įspūdingos sumos
„Ignitis grupė" kasmet žarstosi dosniais dividendais. Kaip skelbia Valstybės koordinavimo centras, pernai ši energetikos gigantė, kurios tik 75 proc. akcijų valdo Finansų ministerija, uždirbo per 320 mln. eurų grynojo pelno, o dividendų ir pelno įmokos suma siekė beveik 70 mln. eurų. Beje, didelę dalį pelno suneša dukterinės įmonės, savo ruožtu mokėdamos dividendus motininei įmonei, nuo to neatleidžiamas net ESO, nors jo prižiūrimi elektros tinklai yra apgailėtinos būklės.
Keista, bet dividendai ir pelno įmokos imami ir iš kitų valstybės valdomų įmonių, nors jų paslaugos irgi ne vieną varo į neviltį. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai", apie kurių traukinių gedimus jau sklando legendos, pernai uždirbo 21,6 mln. eurų grynojo pelno, tačiau iš jų dividendams bei pelno įmokai turėjo skirti 13 mln. eurų. Laimei, įmonė šimtu procentų valdoma valstybės, todėl visos minėtos įmokos bent jau pateko į šalies biudžetą. Kaip ir Lietuvos pašto (pelnas - per 5 mln. eurų, įmokos - per 3 mln. eurų), Valstybinių miškų urėdijos (atitinkamai 102,5 mln. eurų ir 58,8 mln. eurų) ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (atitinkamai beveik 28 mln. eurų ir 19,555 mln. eurų).
Jei dėl pastarosios paslaugų kokybės gal ir sunku ginčytis, nes retas eilinis gyventojas turbūt su bendrove susiduria, tai tikrai daug ką piktina tai, kokius pinigus už prenumeratos pristatymą lupa Lietuvos paštas, arba kaip kertami urėdijos prižiūrimi miškai.
Privatizavimas buvo klaida
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos vicepirmininkė „valstietė" Ligita GIRSKIENĖ „Vakaro žinioms" sakė, kad viena didžiausių Sauliaus Skvernelio Vyriausybės klaidų buvo sprendimas parduoti dalį strategiškai svarbios „Ignitis grupės" akcijų privatiems asmenims: užsienio bankams, pensijų fondams, keletui smulkių akcininkų.
„Visai nenustebčiau, kad tarp jų, kad ir netiesiogiai, yra kas nors iš ministrų ar viceministrų ar jiems artimų asmenų. Kitaip sunku suvokti, kodėl taip beatodairiškai siekiama pelno žmonių sąskaita ir didžiulė pelno dalis išmokama dividendų forma", - kalbėjo L.Girskienė.
Įdavė kolegas
Beje, etikos sargams pripažinus supainiojus viešuosius ir privačius interesus apie pasitraukimą iš finansų viceministro posto 2023 m. pranešė „Ignitis grupės" akcijų turėjęs Gediminas Norkūnas. Jis įdavė ir kitus, tiesa, jų tiesiogiai neįvardindamas.
„Aš žinau ir kolegų viceministrų, kurie turi arba bent jau turėjo „Igničio" akcijų", - žurnalistams po etikos sargų verdikto sakė G.Norkūnas.
Problema - ne tik su „Igničiu"
Anot L.Girskienės, nenormalu, kai vartotojai moka didžiulę kainą už elektrą, o „Ignitis grupė" vietoj to, kad investuotų į paslaugų kokybę, išsimoka didžiulius dividendus.
„Pelnas visų pirma turi būti investuojamas į infrastruktūros gerinimą. Jei dėl vėjo tūkstančiai žmonių savaitę neturėjo elektros, tai kas būtų kokio nors karinio konflikto atveju? Aš Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje inicijavau diskusiją, kodėl neinvestuojama į kokybę. Aiškaus atsakymo nesulaukėme.
Deja, ir su kitomis valstybės valdomomis įmonėmis elgiasi panašiai. „Lietuvos geležinkeliai" irgi moka didžiulius dividendus, tačiau traukiniai nuolat genda, socialinės paslaugos neteikiamos: nuostolingų maršrutų atsisakinėjama, nors daliai žmonių jie yra gyvybiškai svarbūs. Aišku, bent jau gerai, kad tie dividendai, priešingai nei „Ignitis grupės" atveju, visi patenka į šalies biudžetą. Tačiau kur jie po to panaudojami - visiškai neaišku. Tik aišku, kad ne į tinklo būklės gerinimą. Nors turėtų", - akcentavo politikė.
Prisiskambinti neįmanoma
Pasak jos, apgailėtina yra ne tik „Ignitis grupės" valdomos infrastruktūros būklė, bet ir kitos teikiamos paslaugos.
„Nei „Igničiui", nei ESO neįmanoma prisiskambinti valandų valandas net ir ištikus nelaimei. Pati bandžiau, bet nepavyko. Galima pajuokauti, kad taip bent jau sutaupo pinigų - vietoj to, kad mokėtų algas su klientais bendraujantiems operatoriams, geriau jų nesamdo, bet išmoka dividendus akcininkams. O tu pasikalbi su kompiuteriais, kurie iš esmės nieko neatsako", - stebėjosi L.Girskienė.
Dangsto smulkmenomis
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė „vardanlietuvininkė" Laima NAGIENĖ antrino kolegei.
„Tikrai į tinklų atnaujinimą reikėtų investuoti gerokai didesnę pelno dalį. Juk ir Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad daugiau nei 50 proc. tinklų nusidėvėję. O ESO tai iš viso turėtų visą pelną skirti investicijoms ir nemokėti dividendų motininei įmonei. O kai jau viskas bus sutvarkyta ir paslaugos bus kokybiškos bei teikiamos už adekvačią kainą, galima kalbėti ir apie dividendus", - teigė L.Nagienė.
Deja, pasak jos, valdantieji bet kokias svarbias valstybės problemas bando uždangstyti smulkmenomis. Pavyzdžiui, kone kelis mėnesius buvo eskaluojamas klausimas, ar reikia į Europos Komisiją deleguoti Gabrielių Landsbergį, nors tai eiliniam žmogui tikrai ne taip svarbu kaip turėti elektrą.
„Jei kokie nors skandalai supurto konservatorius, skandalai iškart numarinami. Pavyzdžiui, ar turime išsamios informacijos, kaip vyksta tyrimas dėl Kristijono Bartoševičiaus? Žinome tik tiek, kad šis asmuo, įtariamas sunkiais nusikaltimais, buvo išleistas... atostogų į Italiją. Visiškas absurdas" - šiurpo L.Nagienė.
Komentuoja pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės pramonės ministras, prof. Rimvydas JASINAVIČIUS:
„Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, kodėl „Ignitis grupė" uždirba tokius milžiniškus pelnus. Pelnas pats savaime yra geras dalykas, verslas be jo negali. Tačiau „Ignitis grupė" tiek uždirba ne todėl, kad gerai dirba, o todėl, kad jai suteiktos monopolinės teisės. Kadangi valstybė jas suteikė, tai ji ir turėtų nustatinėti sąlygas, kaip naudotis tuo pelnu. Tačiau dabar argumentuojama, kad būtų pažeisti teisėti akcininkų lūkesčiai. Ir atsiranda įvairiausi piktnaudžiavimai. O kai valstybės valdomoje įmonėje atsiranda privačių akcininkų, aišku, kad jiems terūpi pelnas bei dividendai", - neabejoja R.Jasinavičius.
Pasak jo, jei „Ignitis grupė" būtų privatus juridinis asmuo, kiekvienas nuo jo nukentėjęs klientas galėtų reikalauti padengti nuostolius, galbūt jį gintų ir valstybiniai vartotojų teisių gynėjai. O dabar pareikšta, kad elektros kelias dienas neturėjusieji galės gauti kiek per 30 eurų dydžio kompensaciją, nors galbūt nuostolių patyrė keliskart didesnių - kad ir dėl to, jog sugedo didžiuliai maisto kiekiai šaldytuve.
„Keisčiausia, kad valstybė monopolininkams suteikia monopolines teises, tačiau valstybiniai vartotojų teisių gynėjai visiškai nekontroliuoja, kaip jomis naudojamasi. Klaida buvo ir ta, kad valstybinė įmonė buvo iš dalies privatizuota, todėl dabar esą turi siekti pelno. O iš tikro valstybės įmonės paskirtis turėtų būti ginti viešąjį interesą. Tiesa, ir neprivatizuotos įmonės ne visada gina viešąjį interesą. Kad ir „Lietuvos geležinkeliai" atsisako nuostolingų, nors žmonėms reikalingų maršrutų, nes valstybė yra nurodžiusi siekti pelno ir taip padidinti įmokas į šalies biudžetą", - reziumavo profesorius.
