Išskirtinis R. Pratasevičiaus interviu „Vakaro žinioms“: Lietuva stumia Baltarusiją į Rusijos glėbį

- Romanai, kas jus atvedė į kanalą „Nexta"?

- Pats projektas prasidėjo 2015 metais. Tuomet irgi artėjo šalies prezidento rinkimai ir dar moksleiviu buvęs Stepanas Svetlovas socialiniame tinkle „YouTube" sukūrė savo kanalą. Pirmoji jame pasirodžiusi kompozicija buvo perdaryta grupės „Splin" daina iš „Vychoda net" į „Vybora net" (liet. iš „Išėjimo nėra" į „Pasirinkimo nėra"). Įrašui sulaukus didžiulio populiarumo buvo nuspręsta tęsti pramoginio-informacinio pobūdžio informacijos skelbimą. Vėliau prie Stepano prisijungė ir Vladimiras Čiudensovas.

Šioje platformoje projektas gyvavo iki 2018-ųjų, iki soc. tinklo „Telegram" atsiradimo. Tuomet visas turinys persikėlė ten, o posūkis į politiką įvyko tik po plačiai nuskambėjusios VAI inspektoriaus savižudybės Mogiliove 2019-ųjų pavasarį. Tų pačių metų spalį „Nexta" eteryje pasirodė dokumentinis filmas „Lukašenka. Kriminalinė byla". Netrukus pasienyje su Lenkija, apkaltinus valiutos kontrabanda, buvo sulaikytas prie filmo kūrimo nemažai prisidėjęs V.Čiudensovas. Kaltinimais niekas nepatikėjo, bet tai aiškiai parodė, kad Baltarusijoje darosi nesaugu. Kadangi aš, tikėdamas, jog einama teisinga linkme ir kovojama už šviesesnę bei gražesnę Baltarusijos ateitį, irgi nemažai prisidėjau prie kanalo veiklos, nusprendžiau išvykti į Lenkiją, kurioje jau gyveno S.Svetlovas. Tuomet ir stojau prie „Nexta" vairo.

- Kaip situacija klostėsi toliau?

- Buvo surinkta gabi, aktualias temas pateikianti komanda, kanalo žinomumas nuolat augo. Nauju augimo stimulu tapo 2020-ųjų žiemą prasidėjusi COVID-19 pandemija. Su infekcija susijusią informaciją valdžia buvo linkusi slėpti, o mes ją ištransliuodavome. Nepagražintą ir nepadailintą. Žmonės tai įvertino, todėl didėjo ne tik mūsų auditorija, bet ir pasitikėjimas „Nexta" bei kitais opoziciniais kanalais. Tuo pat metu pasitikėjimas valdžia menko. Sakyčiau, tai buvo pilietinės Baltarusijos visuomenės formavimosi pradžia.

Nuo koronaviruso temos vis dažniau buvo pereinama prie žmonėms aktualių politinių klausimų. Juolab kad ir laikas tam buvo palankus - artėjo Baltarusijos prezidento rinkimai, o vieningos šalies opozicijos nebuvo. Netgi galima teigti, kad opozicijos formavimu iš dalies užsiėmė būtent „Telegram" kanalai. Jie palaikė visas alternatyvas ir aiškiai pasisakė prieš tuometinį (ir dabartinį) šalies vadovą, nes iš pradžių nebuvo jokio palaikymo verto opozicijos keliamo kandidato.

Kažkiek situacija pradėjo keistis „scenoje" pasirodžius moterų triumviratui - Marijai Kalesnikavai, Veranikai Cepkalai ir Sviatlanai Cichanouskajai. Tuomet ėmė aiškėti tam tikras opozicijos branduolys.

- Ir jo lydere tapo S.Cichanouskaja?

- Dabar taip bandoma pateikti, tačiau realiai ji tebuvo tam tikras simbolis ir „kandidatė į kandidatus". Ši moteris negali būti nei politikė, nei juo labiau tautos lyderė. Manau, oficialusis Minskas tą puikiai suprato, todėl S.Cichanouskajai ir buvo leista kandidatuoti. Visuomenė irgi netikėjo, kad šie rinkimai bus kuo nors išskirtiniai, tad didelių vilčių dėl galimų pokyčių šalyje irgi niekas nepuoselėjo.

- Nepaisant to, po rinkimų prasidėjo protestai.

- Juos organizavo ir koordinavo „Telegram" kanalai. Be to, protestai buvo ne už kažkurį opozicijos „kandidatą į kandidatus", o prieš daugeliui nusibodusią A.Lukašenkos valdžią. Būtent „Telegram" kanalai buvo tie tikrieji lyderiai, išvedę žmones į gatves.

- O kaip jūsų bendradarbiavimas su S.Cichanouskaja?

- 2020 rugsėjį iš Varšuvos persikėliau į Vilnių. Iš pradžių galvojau, kad galėsiu dirbti kaip S.Cichanouskajos štabo atstovas „Nexta" kanale, tačiau netrukus supratau, kad tai nepavyks. Kurį laiką svarsčiau, bet vėliau nusprendžiau pasitraukti iš vyriausiojo redaktoriaus pareigų ir likau dirbti prie jos štabo.

Tuomet man atrodė, kad pasirinkau teisingai - susiformavus aiškiam opozicijos centrui, atsivėrė naujos galimybės. Vilniuje veikusios opozicijos branduolį sudarė iškilūs, išsilavinę žmonės - politikai, ekonomistai ir t.t. Jų turimi kontaktai ir skelbiami tikslai suteikė vilties, kad pagaliau Baltarusijoje sulauksime permainų, todėl aš visa galva pasinėriau į darbus - užsiėmiau sklaida, protestų koordinavimu bei organizavimu ir t.t.

- Kodėl paskui viskas pasikeitė?

- Manau, tai lėmė kelios priežastys.

S.Cichanouskaja yra pastebima tarptautinėje arenoje, tačiau ji nejaučia žemės po kojomis. Nors jos santykiai su Vakarais geri, bet kuo ilgiau ji ten, tuo silpnesnis jos ryšys su gimtine. Ji praranda įtaką šalies viduje ir tuo skuba pasinaudoti kiti opozicionieriai.

Niekam ne paslaptis, kad kiekvienas į politiką atėjęs asmuo turi savų interesų. Politikai, panašiai kaip ir verslininkai, galvoja apie pelną, tik jeigu vienu atveju tai yra pinigai, kitu - valdžia. Visi nori regalijų, titulų, postų, o jei nėra aiškaus lyderio, prasideda vidaus nesutarimai.

Tai ypač akivaizdu Baltarusijos opozicijos atveju, kai tapo aišku, kad dabar naudojamomis priemonėmis A.Lukašenkos nuversti nepavyko, o protestai išsisėmė, prasidėjo vidaus kovos ir nesutarimai. Prasidėjo idėjų vagystės, kovos dėl fondų lėšų ir t.t. Faktiškai šiandien Baltarusijos opozicija, kovodama ne už permainas šalyje, o dėl pinigų, žudo pati save.

- Jeigu kova pralaimėta, kam tada prašyti Baltarusijai sankcijų?

- Dar kai dirbau prie štabo, Franakas Viačorka, S.Cichanouskajos patarėjas tarptautiniais klausimais, nurodė bet kokia kaina atgaivinti protestus. Pasak jo, jeigu pasaulis nematys skriaudžiamų protestų akcijų dalyvių, nustos taikyti sankcijas.

Sankcijos - puikus poveikio instrumentas, o dabar taikomos Baltarusijai iš karto atlieka dvi funkcijas - ne tik blogina šalies ekonominę padėtį, bet ir skatina jos integraciją su Rusija. Deja, tikėtina, kad apie naujas poveikio Baltarusijai priemones kalbantys Vakarai to nesupranta arba nenori suprasti.

Beje, prie šio proceso nemažai prisideda ir Lietuva. Jūsų šalies retorika kaimynų atžvilgiu, Vilniuje apsistojus S.Cichanouskajai, tapo gerokai agresyvesnė. Kam tai naudinga, negalėčiau pasakyti, tačiau manau, kad už viso to slypi pinigai ir asmeninės naudos siekis.

Interviu užkulisiai, kuriuos turėtų žinoti skaitytojas

Susitikimo su Romanu Pratasevičiumi laikas Baltarusijoje buvo sutartas iš anksto, tačiau faktinė jo vieta buvo pranešta tik pirmadienio rytą. Sutartoje vietoje pasitiko minėtas buvęs ambasados darbuotojas ir palydėjo į Minsko centre, M.Frunzės gatvėje, šalia Tyrimų komiteto centrinio aparato esantį pastatą. Nors ant pastato nekabėjo joks užrašas, prie įvažiavimo į teritoriją budėjo apsauga.

Prie pat pastato kartu su R.Pratasevičiumi stovėjo dar du civilių rūbais vilkintys vyrai. Darytina prielaida, kad žurnalistą į pokalbį atlydėjo specialiųjų tarnybų pareigūnai. Gal jų buvimas, gal bendra atmosfera lėmė, kad prieš pokalbį R.Pratasevičius akivaizdžiai jaudinosi - iš pradžių jis nervingai rūkė lauke, vėliau sunkiai rado vietą pokalbiui parinktoje patalpoje.

Kiek vėliau, kai patalpą paliko buvęs ambasados darbuotojas bei kartu su buvusiu „Nexta" redaktoriumi laukę vyrai, R.Pratasevičius pastebimai atsipalaidavo. Prieš šiems pasišalinant buvo patikslinta, kad pokalbis gali vykti tiek pastate, tiek šalia esančioje teritorijoje.

Aptarus interviu formatą, baltarusis iškart pareiškė, kad yra dalykų, kurių šiandien, kol dar jo paties atžvilgiu vyksta tyrimas, jis komentuoti negalės. Kaip paaiškėjo vėliau, ribojimai buvo susiję su kai kurių prie opozicijos rėmimo ar jos finansavimo prisidėjusių ar galimai prieš oficialią šalies valdžią veikusių asmenų pavardėmis ir su tam tikrais politiniais klausimais. Visomis kitomis temomis vaikinas kalbėjo daug ir atvirai.

Tvarkingai ir sveikai atrodantis R.Pratasevičius neišsisukinėdamas paaiškino, kad ant riešų vis dar matomi ir daug diskusijų internete sukėlę įspaudai yra ne nuo nuolat dėvimų antrankių, o nuo sulaikymo metu panaudotų spec. priemonių. R.Pratasevičiaus teigimu, sulaikymo metu jis buvo sutrikęs, todėl pasipriešino pareigūnams ir šie panaudojo spec. priemones. Dabar, pasak jo, rankos baigia užgyti ir atrodo kur kas geriau negu gegužės pabaigoje. Įvertinus tai, kiek laiko praėjo nuo sulaikymo, tokie teiginiai visgi sukėlė tam tikrų abejonių.

Pajuokavęs, kad tardymo izoliatorius, kuriame teko „ilsėtis" kiek daugiau negu prieš mėnesį, mažai primena pionierių stovyklą, disidentu vadinamas jaunuolis patikino, kad jo laikymo sąlygos nebuvo blogos.

Taip pat R.Pratasevičius prasitarė, kad, nepaisant to, jog jo kardomoji priemonė - suėmimas - pakeista namų areštu, dėl savo ateities jis vis dar nėra tikras. Juolab kad jo gyvenimas, nepaisant pagerintų sąlygų, vis dar yra ribotas - jis yra kontroliuojamas, negali susitikti su kuo panorėjęs, laisvai judėti.

Nepaisant visų išvardintų niuansų, prasidėjus interviu, R.Pratasevičius pastebimai pasijuto geriau. Jis sklandžiai ir aiškiai dėstė savo mintis, nevengė diskusijų bei juokelių. Susitikimo laikas nebuvo ribojamas, per visą pokalbį patalpoje nepasirodė ir nė vienas iš žurnalistą atlydėjusių asmenų.

R.Pratasevičiaus teigimu, pabendrauti su juo nori ne viena užsienio naujienų agentūra ar žiniasklaidos priemonė, tačiau kol kas tai pavyko padaryti tik „Vakaro žinioms".