Nereikia žmonių laikyti kvailiais

Gali būti, kad greitai ne tik naujienų iš Rusijos, bet ir tautiečių pamėgtų serialų ar filmų nebeišvysime, nes politikai baiminasi, jog tokios programos paveiks mūsų tautiečius ir šie gali tapti valstybės priešais. Todėl Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis siūlo numatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais.

Parlamentarų teigimu, pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimas gerokai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. 2007 m. per vieną sausio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, 2016 m. - 151 valandą, 2017 m. - 198 valandas. Daugiausia tai - Rusijoje sukurti serialai.

„Tokioje rusiškoje produkcijoje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Atrodytų, nieko nuostabaus, tačiau šiuo atveju svarbu žinoti, kad Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Per televizinę produkciją ji formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės. Sociologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, jaučiantys sovietinę nostalgiją, yra linkę atmesti Lietuvos demokratinę santvarką ir pasižymi prokremliška geopolitine orientacija“, - teigia pataisas siūlantys Seimo nariai.

- Ar neperlenkiame lazdos, visur bandydami įžiūrėti propagandą iš Rusijos? - „Vakaro žinios“ paklausė Signatarų klubo nario, buvusio Seimo nario Nikolajaus MEDVEDEVO.

- Gali pasirodyti juokinga ar paradoksiška, tačiau kartais patys mūsų politikai man primena ne ką kita, o būtent Sovietų Sąjungos laikus. Tuomet buvo draudžiama, kaip tik įmanoma slopinama informacija, kad tik jos negautume, nepamatytume, neišgirstume. Žinote, kad ir ką bedarė valdžia, aš vis tiek klausiausi radijo iš Europos, Vokietijos, žinoma, ir „Amerikos balso“. Bet Sovietų Sąjunga vis tiek subyrėjo...

Juk su idėjomis galima kovoti tik kitomis idėjomis. Mano idėja turi būti protingesnė, perspektyvesnė ir vertingesnė už tą, kurią man bando kažkas įteigti. Tik tokiu būdu aš galiu nugalėti. Ir tuo metu suveikė toks pats mechanizmas. Laisvosios rinkos idėja buvo pranašesnė, demokratijos idėjos buvo vertingesnės, todėl ir laimėjo.

O dabar, užuot organizavus kokybiškesnių laidų transliaciją per televiziją, pirkus geriausius pasaulyje filmus ir juos rodžius Lietuvos žmonėms, imamasi štai tokių sprendimų. Akivaizdu, kad kai kurie politikai nežino, kaip žmonėms įrodyti savo išmintį ir protą. Bet kai to neturi, tai ir įrodyti tampa labai sunku...

- Mūsų politikai mėgsta akcentuoti, kad Rusijoje įsivyravusi diktatūra, ten taikoma cenzūra. Tačiau argi tokie siūlymai neskamba kaip tikrų tikriausia cenzūra?

- Jokiu būdu nenoriu juoktis iš žmonių. Tiesiog man iki šiol atrodo, kad didžiausias Lietuvos politikų potencialas buvo tų, kurie buvo Sąjūdžio siųsti į Maskvą ir pirmojo šalies Seimo - Aukščiausiosios Tarybos. Nepaisant visų tuometinių šalį purtančių bėdų, didžiausias protinis potencialas buvo būtent tarp tų žmonių. Deja, ilgainiui potencialas pradėjo smukti.

Sąjūdžio laikais galimybė galvoti, ką nori apie ką nori, buvo aukščiausio lygio. Tokiu būdu visi matėme, kurie kalbantys yra mąstantys žmonės, kurie ne visai. Bet niekas nebuvo draudžiama. Galime galvoti, kaip norime, bet tai buvo idealūs laisvės laikai. Taip, gal ekonomiškai tuomet mes buvome silpni, bet valdžia ir protas tikrai dominavo. Šiandien jau kiti laikai. Dabar valstybė ekonomiškai pasiekusi neblogą lygį, o politikos beveik visai nėra. Vieni mirė nuo senatvės, kiti nutilo, išgąsdinti, kad bus kuo nors apkaltinti. O naujų taip ir nesugebėjome užauginti. Net skaudu apie tai kalbėti.

- Nejau tikrai gyventojai patys negali atskirti propagandos nuo žinių, o žiūrimi rusiški serialai ir laidos paverčia Kremliaus sekėjais? Ar politikams reikia nuspręsti, ką žmonėms žiūrėti, o ko ne?

- Žinote, aš taip pat žiūriu lietuviškas žinias, rodomas laidas ir matau, kad tikrai nebevertiname savo žiūrovo. Mes galvojame, kad esame tokie protingi ir galime atskirti, kas tiesa, kas melas, o štai neva tas vargšas žiūrovas yra toks kvailas, kad jis nieko negali suprasti ir nesugebės atskirti tiesos nuo melo.

Nepamirškime, kad kartu su tuo drumzlinu vandeniu mes išmetame ir tai, kas gera. Taip bijodami tos propagandos ir bandydami visais įmanomais būdais ją išfiltruoti, mes atsisakome ir tikrai reikalingos, naudingos informacijos, įdomių laidų ir filmų, kurių žmonės neturi galimybės išgirsti. O vietoj to iš Vakarų perkame ne itin aukšto lygio laidas ir realybės šou, vidutinės kokybės filmus, nes aukšta kokybė mums per brangiai kainuoja.

Bet jei mūsų tauta tikrai būtų tokia buka, mes tikrai nebūtume laimėję prieš KGB 1988-1990 m. Žinoma, nuo to laiko iki šiandien, pripažinkime, esame praradę savo inteligentiškumo. Ir tai matome kasdien. Lietuvių kalbos brandos egzaminų rodikliai kasmet liūdina, o šiandien troleibuse, autobuse, parke ar paplūdimyje gali išgirsti tiek keiksmažodžių, kiek niekuomet nebūtum išgirdęs anais laikais. Ir tai jau turi būti pavojingas signalas. Bet tai nereiškia, kad galima negerbti savo žmonių.

- Mes turime nemažai rusakalbių, gyvenančių Lietuvoje, kurie ir taip panorėję gali lengvai skaityti rusišką žiniasklaidą, klausytis laidų. Kaip jiems gyventi tokioje šalyje, kur kasdien kone kas antroje laidoje jie traktuojami kaip valstybės priešai, nors yra mūsų šalies piliečiai?

- Mes žinome labai teisingą pasakymą: jeigu kasdien žmonėms kartosi, kad jie yra kiaulės, po kurio laiko kai kurie iš jų pradės kriuksėti. Lygiai tokia pati teorija veikia ir šiuo atveju. Reikia turėti tai omenyje. Deja, šiandien mūsų parlamentarams trūksta išminties. Ne gudrumo, gudrumo pakanka. Bet pasitelkus gudrumą galima laimėti mūšį, galbūt galima laimėti net karą, tačiau valstybę sukurti galima tik turint išminties. Pergudrauti dar nereiškia nugalėti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“