Kadenciją jau baigęs Seimas nuo valdžios besitraukiančios Vyriausybės iniciatyva paliko dovanėlę savo įpėdiniams - viename iš paskutinių praėjusios kadencijos posėdžių parlamentarai priėmė Valstybės skolos įstatymo pataisas, kuriomis suteikė teisę Lietuvai suteikti garantijas paskoloms ne tik Lietuvoje ar kitose ES šalyse, bet ir Ukrainoje registruotiems subjektams.
Nors klaikiai trūksta lėšų Lietuvos keliams, sveikatos apsaugai ir kitoms svarbioms sritims, kitąmet bus galima suteikti garantijas už beveik ketvirtį milijardo eurų. O jei paskolos nebus grąžintos, nuostolius padengsime mes, mokesčių mokėtojai.
Įspėjo apie pavojus
Socialiniuose tinkluose pasklido informacija apie tai, kad Lietuvos politikai nusprendė, jog mūsų šalis suteikts garantijas paskoloms Ukrainai. Toks sprendimas iš tikrųjų priimtas. Lapkričio 12-ąją - paskutiniąją praėjusios kadencijos Seimo darbo dieną. Nors ne visiems jis pasirodė priimtinas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbęs „valstietis" Valius Ąžuolas pareiškė, kad projektas komitete atsiskleidė visu grožiu.
„Dvejus metus valdantieji šių pakeitimų nenešė ir niekam to nereikėjo. Kadencijos pabaigoje buvo atneštas projektas. Apie ką jis kalba? Kad mūsų garantijų institucija, buvusi INVEGA, dabartinė ILTE, teiks garantijas už paskolas, išduotas Ukrainoje, arba Ukrainai duodamas paskolas.
Tris kartus uždavus klausimą, kas atlygins žalą ir nuostolius, kai tos paskolos negrįš, iš trečio karto pavyko sužinoti, kad atlygins Lietuva, nes daugiau niekas negali atlyginti: kas teikia garantiją, tas ir turės atlyginti.
Valdantieji labai gudriai padarė, dvejus metus nenešė šio projekto, nereikėjo tų garantijų teikti Ukrainoje ir garantuoti mūsų mokesčių mokėtojų pinigais, o jie atnešė paskutinę minutę. Tai bus dar viena bomba naujai valdančiajai daugumai.
Visi, kurie balsuosite už šį įstatymą, prisiimsite garantijas už paskolas, Lietuvos vardu išduotas Ukrainoje. Jeigu jūs to norite, tai balsuokite už. Jeigu norite apsaugoti mūsų valstybę nuo tokių sprendimų ir garantų, tai jūs turėtumėte arba susilaikyti, arba balsuoti prieš. Esame per maža valstybė, kad prisiimtume tokius įsipareigojimus.
Ir noriu priminti dar viena: šiandien Lietuvos ekonomikai trūksta tragiškai ir garantijų, ir paskolų, ir kitų lėšų kitomis formomis. Trūkumas yra 5 mlrd. eurų. INVEGA rėmai yra tik 3 mlrd. eurų. O mes savo ekonomika nesirūpiname, bet planuojame rūpintis Ukraina. Mes puikiai žinome, kokia yra korupcija Ukrainoje dėl finansų. Dabartinis sprendimas iš karto užprogramuoja nuostolius mūsų valstybei į priekį. Taip neatsakingai tikrai negalima elgtis", - į kolegas iš Seimo tribūnos kreipėsi V.Ąžuolas.
Rėžė kaltinimą
Tačiau konservatorius, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iškart atkirto, kad taip kalbantieji pasisako prieš Ukrainą.
„Suprantu, kad dabar atėjo laikas tiems, kurie pasisako prieš Ukrainą, prieš paramą Ukrainai ir, tiesą sakant, prieš Lietuvos saugumą. Atkreipiu dėmesį, kad pačiame įstatyme yra parašyta, jog lėšos bus skiriamos ir gynybos, ir saugumo pramonei. Ar ši pramonės rūšis jau nėra mūsų pramonės dalis, ar jos irgi nereikia finansuoti? Mes suprantame, kad jūs turėsite daugiau galios, tie, kurie pasisakote prieš mūsų saugumą, prieš paramą Ukrainai, bet tiktai nelaukite, kad mes tylėsime ir nerodysime visuomenei jūsų tikrosios fizionomijos. Šiuo atveju aš siūlau priešingai - paremti šį įstatymą ir tikrai neužsidaryti savo kiaute. Mūsų saugumas priklauso ir nuo situacijos kitose šalyse", - rėžė A.Anušauskas.
Našta kitiems
V.Ąžuolas nenutylėjo.
„Klausausi ir stebiuosi, kur jūs buvote dvejus metus. Prieš dvejus metus galėjote atnešti šį projektą ir vadintis didvyriais, galinčiais panešti tą įsipareigojimų naštą. Kažkaip dvejus metus jūs to nedarėte. Baigėsi kadencija ir - nauja bomba naujai valdančiai daugumai. Gudru, sumanu, žinoma, bet mes esame per maža valstybė, kad prisiimtume tokias garantijas, nes atlyginti reikės mums visiems. Nustokite veidmainiauti", - patarė V.Ąžuolas.
Nereiks net Vyriausybės leidimo
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė prieš tai Seimo Biudžeto ir finansų komitetui išdėstė visą pataisų esmę. Jas priėmus nacionaliniu plėtros banku tapusiai UAB ILTE (buvusi INVEGA) suteikta teisė teikti garantijas ne tik Lietuvoje ar kitose ES šalyse registruotiems subjektams, bet ir „išeiti už šios geografijos ribų".
„Būtent tam, kad galėtume suteikti vystomojo bendradarbiavimo srityje garantijas Ukrainoje veikiantiems subjektams. Ta sritis mus yra be galo svarbi strategiškai, o Valstybės skolos įstatymas neleidžia to daryti. Todėl pakeitimas ir atveria kelią UAB ILTE kurti priemones, kurios skirtos Ukrainos subjektams.
Kita sritis, kuri mums yra strategiškai svarbi - gynybos ir saugumo pramonė. Irgi atidarome duris, kad valstybės vardu galėtų būti teikiama garantija ne tik sritims, šiandien įtvirtintoms įstatyme, bet ir gynybos bei saugumo pramonei. Nes tradicinis finansavimas jai yra sunkiai prieinamas, europinis finansavimas žengia tik pirmuosius žingsnius. Iš esmės mūsų gynybos ir saugumo pramonė yra finansuojama nacionalinėmis lėšomis. Todėl reikia atverti duris teikti garantijas šiam sektoriui", - kalbėjo V.Markevičienė.
Anot viceministrės, valstybės vardu garantijos būtų teikiamos net be įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios: „Įstatymas numato, kad, jeigu būtų veikiama šiose srityse, nereikėtų atskiro Vyriausybės sprendimo, rašytinio leidimo".
Grąžintume mes
V.Ąžuolas nerimo ir per komiteto posėdį. Jis dar kartą akcentavo, jog Ukrainoje klesti korupcija, ir keliskart kėlė klausimą, kas padengtų milžiniškus nuostolius, jei garantuotos paskolos nebūtų padengtos.
Valstybės įsteigtos UAB ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas užtikrino, esą didelių nuostolių nepatirsime arba visai jokių nepatirsime. Pasak jo, Ukrainoje bus atsirinktas ne vietinis, o tarptautinio tinklo valdomas bankas, veikiantis pagal geriausius tarptautinius standartus ir atidžiai vertinantis galimas rizikas. Viena organizacija jau yra ILTE dėmesio centre, jos veikla labai panaši į Europos investicijų banko.
„Ji teiktų paskolas bei garantijas, tarp jų ir Lietuvos įmonėms, veikiančioms Ukrainoje", - teigė D.Vilčinskas.
Pasak jo, kol Ukrainoje vyksta karas, paskolos būtų nedidelės, taip siekiant sumažinti riziką, todėl „neketiname patirti didelių nuostolių". Didelės paskolos būtų teikiamos arba už jas garantuojama jau tik prasidėjus Ukrainos atstatymui.
Vis tik jei nuostolių būtų patirta, jie būtų dengiami „iš ILTE balanso arba jai skirtų asignavimų".
Komentuoja ekonomistas, Seimo narys, ekspremjeras Algirdas BUTKEVIČIUS:
„Jei valstybė garantuoja už paskolą, kurios ją gavęs subjektas neatiduos, tai tada, kadangi mes prisiėmėme riziką, mes ir turėsime padengti nuostolius", - „Vakaro žinioms" sakė A.Butkevičius.
Pasak jo, Biudžeto ir finansų komitete buvo įvardinta, jog kitąmet Lietuvai numatytas 250 mln. eurų limitas teikti garantijas valstybės vardu. Aišku, ne vien Ukrainai. Politiko teigimu, Lietuva nebūtų pirmoji valstybė, kuri suteiks garantijas Ukrainoje registruotiems ar joje dirbantiems kitų šalių subjektams.
„Kai kurios valstybės Ukrainai suteikia negrąžinamą paramą, kai kurios skolina, o kai kurios suteikia garantiją. Ir net su galimybe pasiskolinti iš kito banko. Konkretus pavyzdys. Pavyzdžiui, tu nori didelės paskolos iš kokio nors „Citadelės" banko, jis tiek neturi, todėl tu imi paskolą per šitą banką iš stambesnio banko su valstybės garantija. Turėkime mintyje, kad mūsų ILTE yra tik bankelių bankelis su vos keliais milijardais eurų", - reziumavo A.Butkevičius.