Lietuva ilgai mito JAV milijonais: doleriai plaukė organizacijoms, įmonėms, žurnalistams

Dalis jų - parama ir projektų finansavimas. Tarp pinigų iš JAV gavėjų - ne tik nacionalinis transliuotojas, bet ir kitos žiniasklaidos priemonės, politinės, nevyriausybinės organizacijos. Tiesa, kai kurie ne itin kalbūs ir pasakoti apie gautus pinigus nenori.

„Vakaro žinios" neseniai rašė, kad tiesiai iš JAV vyriausybės finansavimą gavo mūsų nacionalinis transliuotojas LRT. Iš viso LRT skirta 276 tūkst. dolerių suma.

Iš JAV pinigus Lietuvoje gauna ir daugiau žurnalistų. Kaip nurodoma svetainėje, kurioje pateikiamos JAV federalinės išlaidos, 60,5 tūkst. dolerių yra gavusi ir „Laisvės TV": 42,5 tūkst. dolerių gauta 2020 m. ir dar 18,9 tūkst. - 2021 m. „Laisvės TV", kaip pinigų gavėjas, pateikiamas prie COVID-19 pandemijos išlaidų. Viešai nurodoma, kad, reaguodama į COVID-19 pandemiją, JAV iš viso skyrė daugiau kaip 4 trilijonus JAV dolerių.

Vis išlenda LRT

Tarp finansų iš JAV gavėjų yra ir Lietuvos žurnalistikos centras, kuriam vadovauja VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė Džina Donauskaitė. Šio centro komandoje yra ne tik LRT, bet ir kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistų, komunikacijos agentūrų atstovai, teisininkai, komunikacijos specialistai, dėstytojai. Centras organizuoja mokamus ir nemokamus studijų kursus, renginius, leidžia leidinius, atlieka tyrimus.

Iš viso šis centras yra gavęs 112 tūkst. dolerių iš JAV per viešosios diplomatijos programą. 2019 m. centrui skirta 25 tūkst. dolerių parama, 2021 m. - 60 tūkst., 2023 m. - 20 tūkst. ir 2024 m - 7 tūkst. JAV dolerių.

„Vakaro žinios" kreipėsi į centro vadovę su klausimais, kokios veiklos buvo finansuotos ir įgyvendintos, bet atsakymo nesulaukėme.

Tarp finansavimo iš JAV gavėjų yra ir toks Vilniaus politikos analizės institutas, gavęs kiek daugiau nei 9 tūkst. dolerių dar 2019 m. Institutas susikūrė 2016 m.

„Siekiame, kad piliečiai aktyviai ir drąsiai dalyvautų kuriant ir saugant savo valstybę, kad valstybės neužvaldytų nomenklatūriniai klanai, monopolijos, nepažeistų nepotizmas ir galios interesų manipuliacijos, o piliečiai būtų atsparūs dezinformacijai, melagingoms naujienoms, gebėtų kritiškai analizuoti informaciją", - nurodoma instituto svetainėje.

Taip pat nurodoma, kad per skirtingas programas institutas analizuoja Lietuvos užsienio ir saugumo politikos aktualijas, tiria piliečių dalyvavimo ir įsitraukimo į valstybės valdymą galimybes, skatina kritinį visuomenės mąstymą ir medijų raštingumą. Institutui vadovauja LRT radijo laidų vedėjas Donatas Puslys.

Instituto rėmėjų ir partnerių sąraše - per 30 institucijų ir organizacijų. Didžioji dalis jų yra ir užsienio: JAV, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Ukrainos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Estijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Ispanijos, Sakartvelo, Serbijos, netgi Naujosios Zelandijos.

Paskutinėje instituto pateiktoje ataskaitoje už 2022 m. nurodomos įvairios rengtos analizės, straipsniai, laidos, interviu. Pavyzdžiui, apie solisto Vaido Vyšniausko pasirodymą Minsko Didžiajame teatre. Daugiausiai publikacijų - lrt.lt, bernardinai.lt ir delfi.lt portaluose. Tarp instituto ekspertų: D.Puslys, VU filosofijos fakulteto partnerystės docentė, buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, taip pat - Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos politikos ir analitikos departamento direktorius Matas Baltrukevičius.

Remia Amerikos skaityklą

Beje, ta pati Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka taip pat gauna pinigų iš JAV. Vien pernai bibliotekai skirta kiek daugiau nei 37 tūkst. dolerių, o iš viso biblioteka yra gavusi 64,79 tūkst. dolerių iš JAV per švietimo ir kultūrinių mainų programą.

Kaip „Vakaro žinioms" nurodė bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė, visas gautas finansavimas skirtas JAV valstybės departamento Amerikos erdvių programai įgyvendinti.

„Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia Amerikos skaitykla, kuri skirta supažindinti žmones su Amerikos literatūra, kultūra, kalba, aukštojo mokslo galimybėmis, įgyvendinamos kitos veiklos, kurios artimos bibliotekai (įgyvendinamos medijų ir informacinio raštingumo iniciatyvos ir pan.). Skaitykla veikia nuo 2023 m. gegužės", - nurodė atstovė.

Ji patikslino, kad šiam finansavimui konkursai nėra skelbiami, jis veikia dvišaliu susitarimu. Lietuvoje veikia 4 tokios skaityklos - Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine. Finansavimas skiriamas kasmet pateikus paraišką, finansiniai metai prasideda ir baigiasi rugsėjį.

Kaip nurodė bibliotekos atstovė, 2023 m. gauti 37 440 doleriai, kurie buvo skirti įrengti Amerikos skaityklą, - baldams, knygoms, techninei įrangai, priemonėms, edukacijoms vesti, edukacijų medžiagai sukurti, renginiams organizuoti. 2024 m. gauti 27 350 doleriai, kurie buvo skirti pakviesti JAV autorę (vyko 3 kūrybinės dirbtuvės su Laima Vince, Amerikos lietuve), taip pat pirktos knygos ir organizuoti įvairūs renginiai. Šiemet jau gauta apie 34 tūkst. dolerių.

Pinigai universitetams, organizacijoms

Beje, pinigus iš JAV gauna ir universitetai. Štai Vilniaus universitetas nuo 2013 iki 2017 m. iš JAV iš viso gavo 406,9 tūkst. dolerių, prieš kelis metus 313,3 tūkst. dolerių gavo ir Europos Humanitarinis universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas yra gavęs daugiau kaip 10 tūkst. dolerių, Šiaulių universitetas - 7,9 tūkst. dolerių, LCC tarptautinis universitetas - 8871 dolerį.

Nuo 2024 m. finansavimą gauna Rytų Europos studijų centras. Bendra parama siekia 120 tūkst. JAV dolerių. Centro svetainėje tarp partnerių nurodytos įvairios organizacijos ir rėmėjai, tarp kurių ir NATO bei USAID.

Pinigų iš JAV sulaukia ir nevyriausybinės organizacijos. Pavyzdžiui, dėl santuokos su tos pačios lyties partneriu įteisinimu kovojančio Martyno Narbuto vadovaujamas Lietuvos jaunimo centras 2021 m. iš JAV gavo 5000 dolerių. O lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės antros pusės Jūratės Juškaitės vadovaujamas Žmogaus teisių centras iš JAV yra gavęs daugiau kaip 39 tūkst. dolerių.

Apie pinigus kalbėti negali

Beje, iš JAV finansavimą gauna netgi Lietuvos skautija. 2022 m. iš JAV organizacija gavo 200 tūkst. dolerių paramos. Tiesa, organizacijos svetainėje prie rėmėjų JAV nėra nurodyta. Tačiau, kaip „Vakaro žinioms" nurodė Lietuvos skautijos atstovė Kamilė Pašukytė, „skautija kartu su JAV ambasada Lietuvoje nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. vykdė projektą WE ACT. Projekto tikslas - padėti pabėgėliams iš Ukrainos integruotis į Lietuvos visuomenę, organizuojant renginius, užsiėmimus ir stovyklas, remiantis skautišku metodu. Paraiška buvo teikta tiesiogiai JAV ambasadai Vilniuje, ne per kitas organizacijas, gautas finansavimas - 200 tūkst. dolerių."

Dar daugiau - beveik 300 tūkst. dolerių - yra gavęs Vilniaus arkivyskupijos „Caritas". Tiesa, organizacija apie tai kalbėti su žiniasklaida nenori. Pasiteiravus, kam buvo skirti pinigai, gavome atsakymą: „Pagal pasirašytą sutartį visa informacija yra konfidenciali, todėl neturime teisės jos komentuoti."

Stebisi dėmesiu

Organizacija „Dingusių žmonių šeimų paramos centras" yra gavusi finansavimą kelis kartus. Iš viso bendra pinigų suma siekia kiek daugiau nei 52 tūkst. dolerių. „Vakaro žinių" kalbinta centro vadovė Natalja Kurčinskaja sakė, kad pinigai skirti įvairių projektų įgyvendinimui. Ji stebėjosi, kodėl staiga tiek dėmesio sulaukė būtent parama, gaunama iš JAV.

„Tai yra įgyvendinami projektai. Yra JAV ambasada, yra JAV fondai, per kuriuos mes gavome finansavimą. Tų projektų buvo daug. Įgyvendiname, ir tiek. Štai ką tik baigėsi mokymai, buvo iš JAV atvykusi specialistė, ką tik išskrido atgal. Nieko naujo nepasakysiu. Nežinau, kodėl dabar toks dėmesys JAV, niekada taip nebuvo. Jau ir iš JAV ambasados skambino, klausinėjo, koks požiūris į vienus ar kitus dalykus. Kodėl JAV ambasada taip visiems dabar užstrigo? Man nesuprantama", - stebėjosi centro vadovė N.Kurčinskaja.

Dar didesnėmis sumomis pinigus iš JAV gauna įmonės. Tikėtina, kad JAV federalinių išlaidų sąrašuose įmonės atsidūrė ne kaip paramos gavėjos. Tačiau ir jos nenori plačiau kalbėti, kokias paslaugas ar prekes tiekia JAV. Pavyzdžiui, buvusi „Mitnijos turto valdymas", tapusi bendrovės „Darnu Group" (anksčiau - „MG Baltic") dalimi, iš JAV vyriausybės yra gavusi per 12 mln. dolerių. Teiravomės, kokie projektai ir kada buvo įgyvendinti iš šių pinigų. „2016-2020 metais pagal rangos sutartį minėtas juridinis asmuo atliko statybų darbus", - trumpai nurodė komunikacijos vadovas.

Gavėjų sąraše yra ir daugiau įmonių. Pavyzdžiui, UAB „NT Service" vien per pastaruosius 12 mėn. iš JAV gavo 2 mln. dolerių. Prie paaiškinimų, už ką yra šie mokėjimai, nurodyta tik „įvairių cheminių produktų ir preparatų gamyba". O štai automobilių nuoma užsiimanti įmonė „Transporent" per 98 kartus iš JAV gavo 5,4 mln. dolerių. Dar viena transporto sektoriaus įmonė „Arijus" per pastaruosius 12 mėn. iš JAV gavo 842 tūkst. dolerių.

Ne visos įmonės žino, kaip atsidūrė svetainėje, kurioje skelbiamos JAV federalinių pinigų gavėjai. Štai „Grand Hotel Vilnius" 2023 m. gavo daugiau kaip 339 tūkst. dolerių. Viešbučio atstovė patikino, kad viešbutis nėra paramos gavėjas ir tai nėra parama. Tačiau nurodė, kad 2023 m. viešbutis buvo apgyvendinęs amerikiečių delegaciją per NATO susitikimą. Tad tai gali būti delegacijos apgyvendinimo išlaidos.

Nurodoma, kad viešbutis „Radisson Blu Hotel Lietuva" tais pačiais metais iš JAV gavo daugiau kaip 878 tūkst. dolerių. Greičiausiai irgi NATO viršūnių susirinkimo metu viešbutis apgyvendino delegacijas.

Tai - tik dalis tų, kuriuos pasiekia pinigai iš JAV.