NT mokestis - kol valdžia skaičiuoja, žmonės ruošiasi sukilti

Vienas siūlytų variantų - apmokestinti NT, kuriuo vertė yra ne 150 tūkst. eurų ir daugiau, kaip dabar, o vos 20 tūkst. eurų. Jeigu tam pritartų Seimas, pavyzdžiui, už trijų kambarių naujos statybos butą Vilniuje tektų susimokėti apie 400 eurų per metus ar net daugiau.

Šiurpinanti idėja

Didžiausią visuomenės pasipiktinimą sukėlė valdantiesiems Finansų ministerijos pasiūlyta iniciatyva apmokestinti ir vos 20 tūkst. eurų vertės NT. Tiesa, dabar jau politikai nuo šios iniciatyvos traukiasi ir ima kalbėti, jog reikėtų apmokestinti tik brangesnį nei 60 tūkst. ar 80 tūkst. eurų vertės NT.

Pagal pirminę idėją, asmenys, kurių NT vertė siektų nuo 20 iki 150 tūkst. eurų, būtų apmokestinami 0,2 proc. siekiančiu mokesčiu. Nuo 150 iki 300 tūkst. eurų - 0,5 proc., nuo 300 iki 500 tūkst. eurų - 1 proc., o nuo 500 tūkst. eurų - 2 proc. mokesčiu. Įgyvendinus šiuos pokyčius, papildomais mokesčių mokėtojais taptų apie 760 tūkst. asmenų. Šie pakeitimai į biudžetą galėtų įnešti apie 54 mln. eurų per metus, kai iki šiol iš NT mokesčio surenkama apie 12 mln. eurų. Surinktos lėšos būtų skiriamos krašto gynybai. NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo Registrų centro nustatomos mokestinės vertės.

Kiek tektų mokėti?

Ką tai reikštų? Pavyzdžiui, Vilniuje, Jeruzalės rajone esančioje Ateities g., 2002 m. statybos 58 kv. metrų būstas Registrų centro šiuo metu įvertintas 61 tūkst. eurų, Fabijoniškių S.Stanevičiaus g. esantis 1990 m. statybos būstas (67,5 kv. m) - 63,9 tūkst. eurų. Tad jų savininkams reikėtų susimokėti po maždaug 80 eurų per metus. Masinį NT vertinimą Registrų centras atlieka kas penkerius metus, sekantis bus 2026-aisiais ir prognozuojama, kad vertė kils apie 70 proc.! Jei taip ir būtų, už minėtus būstus kasmet tektų susimokėti apie 160 eurų.

Prabangaus būsto savininkui, kurio NT vertė - apie 550 tūkst. eurų, šiuo metu NT mokestis kasmet siekia apie 3,8 tūkst. eurų. Jei būtų pritarta naujai tvarkai, mokestis išaugtų iki 4 tūkst. eurų.

Beje, mokėti tektų ne tik didmiesčių gyventojams. Pavyzdžiui, Rokiškyje, Taikos g., 65 kv. m dydžio butas įvertintas 31 tūkst. eurų. Tokio būsto savininkui įvedus mokestį tektų mokėti 62 eurus.

Tiesa, politikai jau aiškina, kad minėtą minimalią neapmokestinamą ribą nuo 20 tūkst. eurų reikėtų kilstelėti iki 60 ar 80 tūkst. eurų. Šiuo metu už savo turimą NT moka tie, kurių būsto vertė yra didesnė nei 150 tūkst. eurų.

Valdantysis kritikuoja valdančiuosius

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Algirdas Butkevičius nesistebi, kad valdančiųjų sudaryta mokestinės reformos komisija iki šiol nieko nenuveikė.

„Ten trūksta kompetencijos", - įvertino ekspremjeras.

A.Butkevičius sakė, kad, jei turėtų sprendžiamąją galią, siūlytų labai paprastą NT mokesčio modelį.

„Įvesčiau mokestinio kredito dalį (kitaip sakant, neapmokestinamo turto vertę) - 100 tūkst. eurų. Nes NT turto vertė po kitais metais vyksiančio masinio NT vertinimo didės, kaip prognozuojama, apie 70 proc.

100 tūkst. eurų vertės NT mokesčio netaikyčiau pirmajam būstui, nes kalbame, kad reikia apmokestinti turtingesniuosius. O kas turi antrą, trečią būstą, jų vertes reikėtų sudėti. Kitaip sakant, jei turi tris būstus po 100 tūkst. eurų, iki 100 tūkst. eurų vertės nieko nemokėtum, mokėtum nuo likusių 200 tūkst. eurų. O kokiu procentu apmokestinti? Diskusijų klausimas. Bet tikrai nepritarsiu, kad reikia apmokestinti ir pigų NT", - teigė A.Butkevičius.

Ar galima apmokestinti ir būstą, už kurį žmogus tebemoka paskolą bankui?

„Labai geras klausimas. Tarptautinėje praktikoje yra taip: mokesčių lengvatos pasiėmusiems paskolas yra taikomos pensinio amžiaus žmonėms, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, auginantiems vaiką su negalia arba prižiūrintiems suaugusį žmogų su negalia ir pan. Ir dar paskolų ėmėjams, pavyzdžiui, grąžinama dalis gyventojų pajamų mokesčio. O galima naštą mažinti per mokestinio kredito dalies mažinimą", - sakė A.Butkevičius.

Užsičiaupė

Mokestinės darbo grupės narė Rasa Budbergytė užtikrino, kad apie 20 tūkst. eurų vertės NT apmokestinimą šiuo metu net nebekalbama.

„Kokia kartelė numatoma - negaliu jums pasakyti, galiu pasakyti, kad nuo to varianto gerokai nutolta. Ką aš siūlyčiau? Neturiu savo nuomonės", - „Vakaro žinioms" teatsakė R.Budbergytė.

Ne ką daugiau pasakė darbo grupės narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas: „Paskutiniame posėdyje nedalyvavau, o ką galvoju, nenoriu sakyti".

O štai premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė pasiūlys tokį NT mokesčio modelį, pagal kurį mokama suma priklausys ne tik nuo turimo turto vertės, bet ir nuo pajamų. Mat Lietuvoje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, jog savo NT turi itin daug žmonių, tačiau ne visi turi pajamas mokesčiui mokėti.

Kartelė bus kitokia

O štai dar vienas darbo grupės narys Tomas Tomilinas buvo kiek šnekesnis.

„Dabar keičiasi visas NT mokesčio dizainas, kalbame apie visuotinį mokestį su pirmo būsto išimtimi. Tiesa, už brangų pirmą būstą būtų mokama, tik nesutarėme, kokia kartelė. Bet tikrai procentai nebus didesni nei dabartiniai, nes jau kitais metais vien dėl vertės perskaičiavimo mokestis bus daug didesnis. Dėl procentų irgi darbo grupė dar nesutarė. Tik tiek, kad ribos bus nuo 0,1 iki 2 proc.", - teigė T.Tomilinas.

Komentuoja ekonomistas prof. Romas LAZUTKA:

„Politikų mintys - begalinės, todėl niekad negali žinoti, ką jie sumąstys - kokios vertės NT užsimanys apmokestinti ir t.t. Tas NT mokestis iš viso yra „jovalynas". Vien dėl to, kad politikai šneka, jog jis būtinas, nes reikia lėšų gynybai. Tačiau NT mokestis nėra gynybos mokestis. Jis labiau komunalinis. Vakaruose jis įvestas kaip vietinės valdžios mokestis, kad ji sutvarkytų aplinką aplink tą apmokestintą NT - kad nupjautų žolę, kad būtų, kur automobilį pasistatyti, ir t.t.

Kalbant apie apmokestinamo turto vertę - ji gali būti ir 20 tūkst. ar 30 tūkst. eurų. Tačiau jei mokestis bus logiškas, nuo tokio turto žmonės mokėtų po 2 ar 5 eurus, tad ar iš viso verta jį rinkti? Nes administravimas kainuos daugiau. Todėl verčiau remtis mokesčiais, kurie jau dabar yra", - „Vakaro žinioms" kalbėjo R.Lazutka.

Anot profesoriaus, savivaldybės gauna didelę dalį gyventojų pajamų mokesčio, todėl kam reikia įvesti kone visuotinį NT mokestį?

„Geriau jau mano minėtas aplinkos tvarkymo reikmes finansuoti iš esamo mokesčio: valstybė gali didesnę gyventojų pajamų mokesčio palikti savivaldybėms. O gynybai finansuoti reikia ieškoti kitų pajamų, tik ne NT mokesčio. Kodėl? Nes NT mokestis iš principo neteisingas, jį reikėtų mokėti net tiems, kurie turi NT, bet neuždirba pajamų. Net tiems, kurie gauna bedarbio pašalpą ar pensiją. Todėl teisingiau didinti mokesčius gaunamoms pajamoms. Nes jei gauni pajamų, gali pasidalinti su valstybe. O jei pajamų negauni arba gauni mažas, bet esi verčiamas susimokėti už NT, gali tekti NT parduoti arba jis bus parduotas iš varžytynių, nes žmogus įsiskolins VMI.

Jei jau taip reikia pinigų gynybai, reikia kalbėti ne apie NT mokestį, o apie viso turto mokestį. Jei jūsų butas kainuoja 60 tūkst. eurų, privalėtumėte mokėti mokestį. Tačiau jei butą parduosite ir pasidėsite tuos 60 tūkst. eurų į banką - nemokėsite. Nes indėlis nėra NT. Arba jei jūs turite milijoną banke, prabangų automobilį - irgi nemokėsite. Kodėl tada kilnojamas turtas neapmokestinamas? Arba reikia mokėti už garažus. Moka žmonės, kad garažų aplinka būtų sutvarkyta, o kalbos, kad NT mokestis nueis gynybai - visai ne į temą", - įsitikinęs ekonomistas.

O žmonės jau planuoja mitinguoti!

Visuomenininkas Raimondas Šimaitis feisbuke paskelbė, kad organizuos mitingą, kurio data kol kas neaiški - jis vyks, kai NT mokestį aptarinės Seimas.

„NT mokestį ruošiasi įvesti, nes pažadėjo Europai. 30 proc. RRF lėšų paprasčiausiai pavagia. Patys pažadėjo, Europa jų neprašė apmokestinti visų, tik rekomendavo mažinti turtinę nelygybę. Mokesčiai visiems nelygybę tik didins, nes mažai uždirbantys turės susimokėti papildomus mokesčius. Ne taip Europa rekomendavo", - rašo R.Šimaitis.

Raginimu mitinguoti dalinasi tūkstančiai internautų.