Patirtis universitete - atsisakiusi skiepytis, liko be diplomo

Tiko ne visi testai

Nors VDU administracija iki šiol tikina, kad pandemijos metu studijuoti galimybės buvo sudarytos visiems, studentai šį laikotarpį atsimena kiek kitaip. „Vakaro žinios" bendravo su keliais studentais, kurie visi patvirtino, kad studijuoti nuotoliu, kai Lietuvoje jau veikė Galimybių pasas, nebuvo galimybės.

„Tai buvo mano antrasis aukštasis mokslas. Pandemijos metu studijos nuotoliu buvo pirmaisiais metais, nes kontaktinės studijos nevyko. Tačiau vėliau atsiradus kontaktinėms paskaitoms, studijos nuotoliu nebuvo užtikrintos. Tad man teko į jas apskritai neiti, mokiausi savarankiškai iš nurodytos studijų medžiagos. Į seminarus ėjau su PGR testu, jį reikėdavo atlikti kas 10 dienų, jei gerai prisimenu. Egzaminams testus turėjau darytis privačiai, nes nemokami testai, nežinau kodėl, netiko. Kad galėčiau laikyti egzaminus, išleidau 300-400 Eur", - pasakoja dabar studijas jau baigusi studentė Aistė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.).

Aistė sako, kad nuoskaudos universiteto vadovybei nejaučia, tačiau ji stebisi, kaip tokia tvarka iš viso buvo sugalvota: „Man, kaip teisininkei, buvo pikta ir apskritai nesuprantama visa ši prievarta. Man buvo sunku suvokti, kaip teisinėje valstybėje gali vykti priverstinis skiepijimas. Manau, tai buvo šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Todėl iki šiol man labai apmaudu už tuos, kurie buvo priversti pasiskiepyti, nors nenorėjo to daryti."

Kita, gamtos mokslus studijavusi VDU studentė Dovilė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.), studijuoti nuotoliu negalėjo, kadangi didelę dalį studijų sudaro praktiniai darbai. Visgi ji antrina, kad testavimasis kainavo brangiai. „Išleidau kelis šimtus eurų testams, nes PGR testas iš valstybės lėšų netiko, tik privačiai darytas testas už savo lėšas. Paradoksas - įstojai į nemokamą vietą, bet mokėti vis tiek turi. Vienas testas kainuodavo apie 70 eurų, ir galiodavo dvi ar tris dienas, per savaitę reikėdavo darytis du testus.

Galimybių pasą reikėjo nuolat įkelti į studentų portalą. Jei neįkeldavai, kai kurie dėstytojai rašydavo „nematau jūsų Galimybių paso, ar jį turėsite? Jei ne, negalėsite dalyvauti kontaktiniuose užsiėmimuose".

Kaip visa šita situacija privertė jaustis? Apgailėtinai. Viena dėstytoja per paskaitą neminėdama mano vardo apkalbėjo prieš kursiokus ir kito kurso studentus, sakydama, kad „man vienas žmogus parašė, kad nesiskiepys. Nebūkite tamsuoliai, juk jūs - mokslo žmonės, neklausykite, ką kalba bobutės per televizorius". Beje, buvo ir supratingų dėstytojų, kurie sakė, jog tai yra mūsų pasirinkimas, bet tokių pasitaikė vienetai", - „Vakaro žinioms" pasakojo Dovilė.

Taisyklės - griežtesnės nei reikalavo Vyriausybė

O štai buvusiai VDU teisės fakulteto studentei Kristinai (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) griežta universiteto tvarka kainavo diplomą. Nesutikusi išsiimti Galimybių paso, po ilgų diskusijų su VDU vadovybe ir netgi ministerijų atstovais, ji galiausiai buvo pašalinta iš studijų ketvirtame kurse. Studijuoti ji įstojo ne iš karto po mokyklos, o jau turėdama pakankamai patirties darbo, kuriam ir buvo reikalingas diplomas. „Galiausiai likau be diplomo, pažeminta tik todėl, kad nesutikau su diktuojamomis taisyklėmis, kurios buvo net griežtesnės nei reikalavo tuomet galiojęs Vyriausybės nutarimas", - „Vakaro žinioms" sako Kristina.

Jauna moteris nesigaili, kad tada kovojo už savo įsitikinimus ir nenusileido. Nors tai ir kainavo diplomą, taip pat nuplaukė ir treji studijų metai, už kuriuos ji universitetui sumokėjo. „Vėliau, kai Galimybių pasas buvo sustabdytas, buvo mintis vėl bandyti stoti. Bet tuomet prasidėjo karas ir kilo nežinomybė, ar negrįš griežti reikalavimai. Juo labiau kad Galimybių pasas buvo tik sustabdytas, o ne panaikintas. Bet dar labiau nuo tos minties atstūmė nenoras grįžti ir žemintis prieš tuos, kurie su manimi taip pasielgė", - pasakoja Kristina ir neslepia, kad prisiminti tą laikotarpį vis dar nemalonu.

Kristina buvo trečiame kurse, kai pasaulį užklupo pandemija. Tuo metu universitete buvo sudarytos galimybės visiems studijuoti nuotoliniu būdu. Tai buvo labai patogu tiek studentams, tiek dėstytojams, kurių dalis dėstyti į Kauną vykdavo iš Vilniaus. „Bet pavasarį, maždaug apie 2021 m. balandį, vienas dėstytojas paskaitos metu paklausė, kiek iš studentų yra pasiskiepiję arba ketina pasiskiepyti nuo COVID-19. Balsavę pasidalijo maždaug per pusę. Tuomet dar niekas nežinojo, kad tuojau gali tekti skiepytis, nes atsiras Galimybių pasas. Bet mūsų dėstytojas labai nustebo, kad pasiskiepiję tik apie pusė studentų ir tarsi juokais paragino paskubėti, nes nepasiskiepijusiems nebus galima studijuoti", - pasakoja Kristina. „Vakaro žinios" primena, kad Galimybių pasas Lietuvoje pradėjo veikti 2021 m. gegužės 24 d.

2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo kaip tik vyko mitingas prieš priverstinį skiepijimąsi, apie kurį dabar primena riaušių byla. O po kelių dienų Vyriausybės nutarime buvo priimti sprendimai, kad kontaktiniu būdu studijuoti buvo galima tik atitinkant Galimybių paso kriterijus: būti pasiskiepijus, persirgus arba testuojantis.

Tačiau VDU studentai sako, kad jų universitete taisyklės buvo griežtesnės. Dar ir dabar VDU svetainėje galima rasti tų pačių metų rugsėjo 13 d. paskelbtą informaciją, kad „visi studijų dalykai (išskyrus bendrauniversitetinių dalykų paskaitas, dalį užsienio kalbų studijų dalykų bei nuotoliniu būdu vykdytus parengtus studijų dalykus) vyksta kontaktiniu būdu. Tačiau privalome laikytis Vyriausybės nutarime nurodytų reikalavimų, todėl kontaktiniu būdu vykdomose studijų veiklose gali dalyvauti asmenys, atitinkantys nurodytus reikalavimus". Taip pat nurodoma, kad studentams, kurie negali dalyvauti kontaktiniu būdu vykdomuose užsiėmimuose, jei neatitinka Vyriausybės nustatytų reikalavimų arba yra saviizoliacijoje, sudaromos galimybės stebėti paskaitą jungiantis per „MS Teams" platformą. Tačiau tik laikinai - iki spalio vidurio. Laboratoriniai ir praktiniai darbai dėl studijų programose ir dalykuose numatytų studijų rezultatų pasiekimui reikalingos universiteto infrastruktūros ar specifikos yra vykdomi tik kontaktiniu būdu ir tik pagal Galimybių paso reikalavimus. Taigi, visiškai nuotoliu studijuoti galėjo tik studentai, įstoję į nuotolines studijas.

Drakoniškas sprendimas velnišku laiku

„Gal tai tik sutapimas, bet šis įsakymas buvo pasirašytas velnišku laiku - rugpjūčio 13 d. 13 val. 13 min. Taigi, studijos visiems bus tik kontaktinės, o išimtys - tik įstojusiems į nuotolines studijas. Tokios programos Teisės fakultete net nebuvo. Įdomu tai, kad universitete buvo reikalaujama Galimybių paso, bet jo visai nereikėjo norint patekti pas notarą, antstolį, dalyvauti teismų posėdžiuose", - pasakoja Kristina.

Ji pasakoja, kad registracija į studijas vyko elektroniniu būdu: „Yra privalomieji ir pasirenkamieji dalykai. Į privalomuosius būtina užsiregistruoti. Ankščiau per savo paskyrą buvo galima prisiregistruoti, bet po to rugpjūčio 13 d. sprendimo, norint užsiregistruoti, pasirodydavo lentelė, kurioje informuojama, kad studijos vykdomos kontaktiniu būdu, bet tik atitinkant Vyriausybės nutarimo reikalavimus, taigi Galimybių paso reikalavimus. Ir yra variantas pažymėti „Sutinku". Kito pasirinkimo nėra. Jeigu nesutinki, tu tiesiog negali užsiregistruoti.

Man vis kartodavo, kad neužsiregistruoju į studijų dalykus, o kai atsakydavau, kad negaliu, nes su toje lentelėje nurodytomis sąlygomis, nesutinku, sulaukdavau pašaipų, kad gal nesugebu užsiregistruoti. Sunku dabar nupasakoti, bet tai buvo patyčios ir labai nemaloni atmosfera", - pasakoja Kristina.

Dauguma galiausiai nusileido

Ji sako, kad iš pradžių buvo daugiau studentų, kurie nesutiko su diktuojamais reikalavimais, tačiau kai studijos pakibo ant plauko, daugelis nusileido: „Dėl to man iki šiol gaila. Manau, kad tai yra gėdinga. Jeigu ne kitos šalys, kurios kovojo prieš tokius fašistinius valdymo būdus, nežinia, kiek tai būtų vykę.

Visą tą laiką vis buvo prikaišiojama, kad gal mes nespėjome pasiskiepyti. Jautėsi požiūris, lyg mes kažkokie nepareigingi. Juk mūsų patogumui vakcinacijos punktas buvo įrengtas net pačiame universitete. Tai buvo brukama primygtinai.

O kas nesuspėjo gauti reikiamo skiepų skaičiaus, galėjo rašyti dekanui, pridėti visus įrodymus, kad lauki skiepo arba nespėji dėl kažkokių priežasčių ir tik jis galėjo suteikti teisę gauti prieigą prie studijų transliavimo nuotoliu. Bet tai buvo tik laikina išimtis.

Gal kituose fakultetuose kažkaip buvo lanksčiau žiūrima, bet tuometis Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas šiuo klausimu buvo labai griežtas. Į studentus buvo žiūrima su ypatinga arogancija. Tikrai, kaip Hitlerio laikais. Galiausiai studentų, turinčių stuburą, liko labai mažai. Juk gaila ir laiko, ir pastangų, ir pinigų. Labai liūdna, kad dalis nusileido, o kiti ieškojo ir rado būtų, kaip viską apeiti. Ir aš buvau raginama taip elgtis, bet man tai buvo nepriimtina. Nes tai būtų kolaboracija su ta sistema, kuri veikė prieš mus, skirstė žmonės", - sako Kristina ir neslepia nesigailinti savo pozicijos.

Nesikišo net ministerija

Kristina bandė visaip apginti savo poziciją, tačiau vis atsimušdavo kaip į sieną: „Prašiau, kad būtų sudarytos saugios sąlygos studijuoti ir kontaktu studijuojantys testuotųsi tiek pasiskiepiję, tiek ne, nes virusą nešiojo visi vienodai. Bet atsakymas buvo neigiamas, nes įstojau ne į nuotolines studijas. Kreipiausi netgi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, klausdama, ar ministerija nurodė universitetams studijas vykdyti tik kontaktu, o į kontaktą leisti tik su Galimybių pasais. Gavau ministrės atsakymą, kad universitetai turi autonomiją ir patys sprendžia, kaip užtikrinti saugias studijų sąlygas.

Tų susirašinėjimų buvo įvairių ir daug, bet galiausiai sulaukiau laiško iš universiteto, kuriame nurodyta, kad dėl neužsiregistravimo į studijų dalykus, studentai išbraukiami iš sąrašo. Buvo pridėtas nuasmenintas studentų sąrašas. Manau, tyčia oficialiuose įsakymuose nebuvo minimas Galimybių pasas, bet susirašinėjimuose buvo aišku, kad priežastis yra Galimybių paso neturėjimas. Taip likau be diplomo, dėl kurio mokiausi trejus metus."

Komentaras

„Vakaro žinios" kreipėsi į VDU rektorių Juozą Augutį, tačiau atsakymus už jį pateikė universiteto Komunikacijos skyrius. Komentaras anoniminis. VDU teigia, kad 2021 m. rudenį, pereinamuoju laikotarpiu, universitetas sudarė sąlygas visiems studentams, kurie nespėjo atlikti visų veiksmų, nurodytų Vyriausybės nutarime, prisijungti prie paskaitų nuotoliu.

Tiesa, paprašius patikslinti, ar tiesa, kad nuotolinės studijos buvo sudarytos tik į nuotolines studijas įstojusiems studentams, patvirtino, kad iš tiesų sąlygos nuotoliu sudaromos „esant rimtoms priežastims, tokioms kaip liga, pandemija, karo veiksmai ar kitos priežastys".

Nors tuometiniame Vyriausybė nutarime buvo nurodyta galimybė studijas organizuoti nuotoliu, universitetas teigia, kad „VDU netaikė griežtesnių reikalavimų, o kaip tik - suteikė galimybę studentams per atitinkamą laiką įvykdyti Vyriausybės nustatytus reikalavimus, kad galėtų studijas tęsti kontaktiniu būdu."

Pasiteiravus, kiek studentų dėl neužsiregistravimo į studijų dalykus 2021 m. buvo išbraukti iš sąrašų, universitetas nurodė, kad „Pandemijos metu nebuvo nei vienas studentas išbrauktas dėl to, kad negalėjo atitikti Vyriausybės tuometinių sprendimų, visiems buvo sudaromos sąlygos studijuoti". Nors „Vakaro žinios" turi 2021 m. dar rugpjūtį studentams Teisės fakulteto administracijos siųstą laišką, kuriame nurodoma, kad studijos vyks tik kontaktiniu būdu, o kontaktinėse paskaitose dalyvauti gali tik Galimybių pasus turintys studentai.

Dar daugiau, „Vakaro žinios" susipažino ir su 2021 m. lapkritį studijų prorektorės Simonos Pilkienės pasirašytu įsakymu „Dėl išbraukimo iš studentų sąrašų". Jame nurodoma, kad studentas išbraukiamas iš sąrašo, nes „neužsiregistravo į 2021/2022 m. rudens semestro studijas".