2 nuotr.Europos Parlamento rinkimų didžiausia sensacija tapo iš Seimo išmestas, tačiau į EP išrinktas Petras Gražulis. Kartu su dar 10 mūsiškių dirbantis Briuselyje. Tiesa, Lietuvos atstovai, pasiskirstę po, du, tris, dirba skirtingose frakcijose: trys konservatoriai ir du socialdemokratai - pačiose didžiausiose Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) bei Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijose. O P.Gražulis - ir vėl vienišas. Jis yra vienintelis lietuvis, dirbantis nedidelėje Suverenių tautų Europos frakcijoje. Kaip P.Gražuliui sekasi? Ar jau apsiprato Briuselyje?
„Neblogai, - atsakė P.Gražulis, - galima pasakyti, kad dar Briuselyje kojų visai neapšilęs, bet neblogai sekasi. Dirbu Peticijų komisijoje, Teisės komitete ir delegacijoje dėl ES ir Albanijos stabilizacijos. Kadangi frakcijos nariai norėjo tai vienos, tai kitos delegacijos, aš pasakiau, kad man jokio skirtumo nėra, kurioje delegacijoje būti.
Kitas dalykas - EP vis vien svarbiausių klausimų nesprendžia, juos sprendžia Europos Komisija. Ji pristato savo poziciją, o EP išklauso tą poziciją ir ją patvirtina. Kaip pas mus, taip ir Briuselyje lemia dauguma. Ko gero, Lietuvoje Seimui dar lengviau priimti sprendimus, nes Briuselyje biurokratija labai išpūsta. O mūsų frakcijoje yra ir vokiečių, ir lenkų, ir kitokių yra tautybių politikų.
Pagal ES reikalavimus, frakcijoje turi būti atstovų ne mažiau kaip iš 7 šalių. Pas mus yra iš 8 kraštų, o frakcijos prezidentas vokietis. Visi draugiški. Pas mus priimta tokia nuostata, kad nuo frakcijos priimame bendrą sprendimą, o plenariniuose posėdžiuose balsuojame pagal savo asmeninius įsitikinimus. Mūsų pozicija - daugiau palaikyti savo valstybes, frakcija pasisako už šeimos vertybes ir prieš tą vadinamą genderizmo ideologiją.
Kitas dalykas - pasisakome prieš tą perdėtą, perlenktą kovą su klimato kaita, nes ta kova yra tam tikrų jėgų „biznis". Kaip ir tie skiepai nuo „kovido", kai visus vertė skiepytis, o pasirodo, kad tie skiepai nebuvo tokie efektyvūs, nemažai sirgo ir pasiskiepijusių. Antras dalykas - mūsų frakcija nesako, kad nereikia saugoti gamtos, bet per dideli ekologiniai reikalavimai verslui daro žalą ekonomikai. Dėl tų visų žaliojo kurso reikalavimų ES verslas tampa mažiau konkurencingas.
Be abejo, mūsų frakcija pasisako ir prieš nežabotą imigraciją. Aš pasakyčiau, kad ta imigracija pavertė Europą šiukšlynu. Labai seniai buvau Frankfurte, o dabar teko iki Frankfurto oro uosto pasivažinėti autobusu ir net išsigandau, kuo jis virto. Didieji Vokietijos miestai tapo šiukšlynais ir net kažkokiais nusikalstamumo židiniais."
- Ar bendraujate su kitais mūsų europarlamentarais?
- Nelabai bendrauju, nes jie kitose frakcijose, neturiu su jais nei kažkokių reikalų, nei apie ką kalbėtis. Sakyčiau, kiekvienas savo keliu einame. Man net nėra tikslo su jais bendrauti. Manęs, nors laimėjau rinkimus į Europos Parlamentą, prezidentas Gitanas Nausėda net į savo inauguraciją nepakvietė.
Gal tik „valstietis" Aurelijus Veryga man Briuselyje artimesnis, nes mūsų pozicijos dėl šeimos, dėl daugelio kitų klausimų sutampa.
- O kokia jūsų buitis? Kaip įsikūrėte?
- Apsistojau viešbutyje, nors nesu dar apsisprendęs iki galo, ar apsistoti viešbutyje, ar nuomotis butą. Nes nuomojantis atsiranda papildomų problemų - patalynė, maistas, puodai ir „bliūdai", o jeigu išsinuomoji kokį pigesnį viešbutį, tai daug rūpesčių atkrenta. Stengiuosi pasivaikščioti po Briuselį, bet įspūdis labai prastas. Toks pats kaip ir kitur Europoje. Šiauliuose, kai buvau su savo komanda agituoti balsuoti už Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus), radome ant suoliuko gulintį vieną žmogų, o Briuselyje ant suolų miegančių benamių, besišlaistančių narkomanų yra labai daug. Tai tikrai gadina bendrą miesto vaizdą. O jeigu nueisi į kavinę, tai jos nešvarios, stalai nevalyti, grindys limpa. Kad norėtųsi pasėdėti, tai aš tokios kavinės dar neradau. Gal dar nežinau, kur ieškoti. O to musulmonų pasaulio Briuselyje turbūt daugiau nei vietinių gyventojų. Ir pas mus taip bus. Tai - visiškas Europos nuopuolis. Ir matant, kas vyksta, esu visiškai įsitikinęs, kad ES neturi jokios ateities.
- Bet europarlamentaro alga juk vis vien pradžiugina?
- Alga - 8000 eurų į rankas.
Dar yra tokia tvarka, kad jeigu negyveni Briuselyje, tai už kiekvieną dieną, praleistą ten, tau duoda 150 eurų. Jei gyveni nuo Briuselio dar toliau nei Lietuva, gali gauti iki 400 eurų. Kol kas stengiuosi kuo daugiau gyventi Lietuvoje, nes artėja Seimo rinkimai. Pats juose negaliu dalyvauti, bet agituoju už savo komandą.
O Briuselyje matau labai man keistų dalykų. Briuselis yra Europos Sąjungos sostinė, bet susisiekimas su juo yra labai sudėtingas. Ypač su Strasbūru, nes Briuselyje - vieni ES rūmai, o Strasbūre - kiti. Visiškai absurdiška nuolat važinėti iš vienų rūmų į kitus. Nežinau, kodėl su tuo taikstosi visi europarlamentarai. Aš manau, kad jie neturėtų taikstytis, turėtų pasirinkti arba Briuselį, arba Strasbūrą. Ir ne vien europarlamentarai važinėja, bet važinėja visas aptarnaujantis personalas, apsauga. Čia yra „durnizmas" aukščiausio lygio. Tai - pinigų švaistymas šimtais milijonų eurų.
- Juk ne savo švaisto, o mokesčių mokėtojų.
- Taip, ir dar Briuselio biurokratinis aparatas labai išpūstas. Kaip su klimato kaita Europoje perlenkta, taip ir su biurokratija. Pavyzdžiui, mano patarėjai dar neįdarbinti dėl biurokratinių kliūčių, apribojimų. Reikia popieriaus, ant to popieriaus - kito popieriaus ir dar dešimt popierių. Todėl man didelio noro čia būti nėra, bet, jei išrinko žmonės, reikia atidirbti. Teiksiu kiek galima daugiau informacijos iš Briuselio. Laiko čia užtenka, nes tvarka labai įdomi. Pagrindinis dalykas yra debatai - diskusijos įvairiausiomis temomis. Kiekvieną dieną tie debatai vyksta, bet juose dalyvauja tik tie europarlamentarai, kurie debatuoja. O kai būna plenarinis posėdis, tada visi mes susirenkame balsuoti. Nes jeigu tu nebalsuosi, negausi atlyginimo. Balsavimas vyksta valandą ar daugiau.
- O parduotuvėse jau pasižvalgėte?
- Bandžiau lyginti maisto, drabužių kainas, tai jos panašios kaip Lietuvoje, drabužiai gal net pigesni. Manau, kad pagrindiniai produktai Briuselyje net pigesni nei Lietuvoje. Prekės panašios, jei įeini į kokį prekybos centrą, tai atrodo, kad į Lietuvoje esantį prekybos centrą įėjai.
Teisinasi dėl milijardų Ukrainai
Vakar Petras Gražulis buvo priverstas teisintis, kodėl Europos Parlamente balsavo prieš 35 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Pats politikas tikina, kad tai tebuvo žmogiška klaida. Jis sako palaikantis šį projektą ir jau kreipęsis su prašymu jo balsą pakeisti.
„Įvyko klaida. Rezoliucijoje buvo daug pataisų, aš balsavau prieš pataisas, nes tarp jų buvo ir siūlymų mažinti finansavimą", - teigė P.Gražulis.
Lietuvos deleguoti europarlamentarai Virginijus Sinkevičius ir Valdemaras Tomaševskis balsavime nedalyvavo, Vytenis Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Paulius Saudargas, Aurelijus Veryga ir Dainius Žalimas balsavo už paramą Ukrainai.
