Protestuoti prieš NT mokestį iš visos Lietuvos vyks autobusais

Nors tikėtina, kad daugiausiai visuotinio NT mokesčio sumokėtų vilniečiai, nes jų būstas turėtų būti vertinamas brangiausiai, prieš šį valdžios planuojamą mokestį žmonės mitinguoti ketina atvykti iš visos Lietuvos. Skirtinguose miestuose jau organizuojami autobusai, pradėta registracija.

Paskelbė kvietimą visuomenei

„Vakaro žinios" jau rašė, kad mitingą organizuoja asociacija „Atoveiksmis" su jos vadovu Raimondu Šimaičiu priešakyje. Kvietimą į mitingą neseniai paskelbė ir Lietuvos šeimų sąjūdis. „Tai palies visus mus - kiekvieną šeimą, mūsų vaikus ir tėvus, kiekvieną Lietuvos Respublikos pilietį. Pagal šį įstatymą mokestį privalėtų mokėti visi, net skurdžiausiai gyvenantys žmonės.

Po Registrų centro nuolat vykdomų masinio NT vertinimo mokestinė gyvenamojo būsto vertė nepaliaujamai didės. Dalis vienišų žmonių, senatvėje likusių savo šeimos visą gyvenimą kurtame ir puoselėtame būste, negalės mokesčio sumokėti ir bus priversti prarasti savo namus. Tai akivaizdus Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas.

Rinkimų metu politinės sistemos dalyviai pateikia rinkėjams programas ir pagal jas išrinktieji gauna tautos mandatą tik tam, kas tose programose numatyta. 2024 m. rinkimuose į Seimą išrinktų ir koaliciją sudariusių partijų programose nėra nei žodžio apie bet kokias NT įstatymo permainas.

Priimtoje ir Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje, pagal kurią valdžia dirbs 4 metus, nė žodžio apie NT įstatymą taip pat nėra. Rinkėjai tokiems veiksmams mandato valdžiai nesuteikė. Valstybėje negali būti įstatymų, kuriems nepritaria Tautos dauguma", - rašoma kvietime visuomenei.

Ruošiasi atvykti iš daugybės miestų

Kauno ir Jonavos gyventojus į mitingą vešiančius autobusus registruojanti Daiva Narkevičiūtė sako, kad sostinėje turėtų susirinkti tūkstančiai žmonių. Ji neslepia, kad gyventojai ne juokais įpykę. „Į mitingą ketina atvykti žmonės iš įvairių miestų: Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Alytaus, Plungės, Birštono, Raseinių, Tauragės, Skuodo, Mažeikių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio ir daug kitų. Žmonės labai stipriai sunerimę. Kai jie ėmė dalintis Šeimos sąjūdžio įrašu, kviečiančiu vykti į mitingą, informacija pradėta blokuoti kaip klaidinanti. Nors ten nieko bloga neparašyta. Mus blokuoja, tildo.

Žmonės pyksta, kad ketinama apmokestinti turtą, už kurį jie jau sumokėjo visus mokesčius. Žmonės nusivylę ne tik šiuo mokesčiu. Jie yra bendrai nusivylę valdžia, jaučia, kad niekas nesikeičia net ir pakeitus ją", - sako D.Narkevičiūtė.

Visuomenininkė sako, kad žmonės nemato visuotinio NT mokesčio logikos: „Gal jeigu žmogus susipirkęs daug turto ir iš jo gyvena, turėtų mokėti nuo to procentą. Bet jeigu jis tai daro oficialiai, tuomet ir sumoka mokesčius nuo gaunamų pajamų ar pelno. Kodėl apmokestinamas jo darbo įrankis? Juk siuvėjų darbe naudojamos siuvimo mašinos ar staklių baldų gamyboje valdžia neapmokestina.

Žmonės nesutiks su jokiais valdžios bandymais juos nuraminti, kad mokestis mažas, kad apmokestinimas tik nuo tam tikros ribos. Mitingo tikslas - kad šis mokestis nebūtų įvestas visiškai. Visi žinome, kaip vyksta su mūsų įstatymais. PVM 21 proc. irgi turėjo būti tik laikinai. Todėl neduosime net kojos įkišti į tarpdurį su šiuo mokesčiu. Bent jau tokia Šeimų maršo pozicija. Mes mitingo neorganizuojame, jo organizatorius R.Šimaitis, bet mes palaikome."

Vis dėlto dalis žmonių abejingai žiūri į mitingo idėją: „Manau, todėl, kad informacija apie jį blokuojama, o dalis žmonių mažai žino apie patį planuojamą mokestį. Neabejoju, kad bus provokacijų ir mitingo metu. Tikiuosi, žmonės atlaikys. Nors jaučiasi, kad jie yra labai pikti.

Namai lietuviams visada buvo šventas dalykas, tačiau vis dar yra abejingų ir manančių, kad nieko neišeis pakeisti. Bet kaip tik dabar ir yra tas laikas, kai dar galime pakeisti, kol įstatymas nepriimtas.

Daug kritikos sulaukė ir pirmas Šeimų maršo renginys, bet jame buvo daugybė žmonių. O tikslai galiausiai buvo pasiekti: valdžia atsitraukė nuo Stambulo konvencijos ratifikavimo, nebuvo priimtas Partnerystės įstatymas. Tai rodo, kad mes turime jėgos, kai mūsų daug. Todėl manau, kad šį kartą mūsų taip pat turi būti daug. Juk mokestis palies visus - tai turėtų būti tema, kuri mums visiems svarbi, nepriklausomai nuo politinių simpatijų."

Argumentai neįtikina

Plungės ir Rietavo gyventojus vykti į mitingą registruojanti Elvyra Alšauskienė autobusą tam išskyrė pati. Moteris kategoriškai nesutinka su nauju mokesčiu: „Mūsų regiono gyventojai labai aktyvūs, noriai registruojasi vykti į mitingą. Manau, Vilniuje susirinks daug žmonių.

Tokiam mokesčiui nepritariame iš esmės. Kaip galima daiktą apmokestinti antrą kartą? Žmonės pirko būstą ir sumokėjo visus mokesčius. Kai kas moka dar ir žemės mokestį, nors už tą pirktą žemę jau sumokėjo. Dabar jų pirkinys bus apmokestintas trečią kartą ir ne vienkartiniu, o kiekvienais metais mokamu mokesčiu. Tai yra tas pats, kas antrą kartą apmokestintų jau nupirktus ir avimus batus, vilkimą švarką ar paltą.

Be to, Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad nuosavybė neliečiama. Ar ne todėl atsirado ši nuostata, kad nevyktų išbuožinimas? Konstitucijoje numatomas tik vienas variantas, kai nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Tai kaip tada galima imti pinigus už nuosavybę iš mano kišenės? Jeigu kažkas reiškia teises į mano namą, tai kaip tik man turi būti atlyginama."

Moters visiškai neįtikina valdžios argumentacija dėl naujo mokesčio. „Mums aiškinama, kad pinigai bus skirti infrastruktūrai. Bet daugybė namų neturi jokios infrastruktūros. Be to, tam yra renkamas žemės mokestis.

Manau, kad ir milijonieriai neprivalo mokėti už daiktą, kurį jau nusipirko ir pirkdami sumokėjo visus mokesčius. Aš suprantu, kad gali apmokestinti pinigus, pelną, bet ne daiktą, kuris jau nupirktas", - svarsto E.Alšauskienė.

Siūlo valdžiai susiveržti diržus

Moteris sako, kad regione mokestis būtų nežymus, tačiau žmones labiausiai pykto pati idėja: „Užsiimu ilgalaike NT nuoma. Turiu du butus, bet jie regione, todėl tai nebūtų didelė suma pinigų. Bet aš nenoriu, kad nukentėtų mano nuomininkai. Gal kiti nesupranta, bet net ir tie, kas nuomoja būstus, pajus šio mokesčio žalą. Verslininkai kylant mokesčiams keičia ir kainas.

Valdžia negali daryti tokių dalykų. Negalima imti iš žmonių kišenės. Juos išrinkome, kad jie mąstytų, kaip įdarbinti pinigus, investuotų juos. Bet mūsų valdžioje sėdi tokio proto žmonės, kad sugeba tik iš žmonių kišenių pinigus paimti. Tegul sau algų nesusimoka vieną mėnesį ir nereikės naujų mokesčių.

Kiek pinigų iššvaistoma per įvairiausius nereikalingus projektus. Tai yra didžiuliai pinigai. Kodėl dėl to kenčia paprasti žmonės, kurie turi už viską sumokėti?"

Senjorai bijo likti be būsto

Informacija apie mitingą plačiai dalinasi ir Adelina Sabaliauskaitė. Kalbinta „Vakaro žinių" ji sakė, kad naujas mokestis ypač skaudžiai smogtų mažiausias pajamas turintiems žmonėms. „Tai palies visus: tiek turinčius būstą, tiek jį nuomojančius. Atsiradus naujam mokesčiui, kils ir nuomos kaina. Pati esu Palangos bendruomenės tarybos narė ir galiu pasakyti, kad dauguma žmonių yra prieš šį mokestį, tik ne visi turi pakankamai informacijos. Matome, kad nereaguoja sisteminė žiniasklaida, socialiniame tinkle informacija blokuojama. Dabar grupės prieš šį mokestį matomumas nukritęs. Turbūt taip siekiama, kad mitinge dalyvautų kuo mažiau žmonių.

Vyresnio amžiaus žmonės sako, jog tai yra pasaulio pabaiga. Jie bijo, kad bus išvaryti iš savo namų. Štai gyvena du pensininkai, vieno pensija 350, o kito - 460 eurų, kiek jiems reikės atiduoti savo pinigų kasmet brangstant turtui? Yra žmonių, kurie gyvena sunkiai ir neišgali už šildymą susimokėti, todėl šildymo sąskaitas apmoka dalimis šiltuoju metų laiku. Kaip jie sumokės tuos mokesčius? Jie bus įvaryti į skolas, išvaryti iš namų? Jie tą būstą jau seniai nusipirko, sumokėjo mokesčius, už kiekvieną namams nupirktą daiktą jie jau irgi sumokėjo mokesčius.

O kur dar jaunimas, kuris dar tik moka paskolas už tą būstą. Tai net ne jų turtas, o banko", - sako A.Sabaliauskaitė.

Aktyvi pilietinių akcijų dalyvė A.Sabaliauskaitė šiuo metu yra kaltinamoji vadinamojoje riaušių byloje. Paklausta, ar tokia patirtis neatbaido nuo noro mitinguoti, moteris sako tylėti neketinanti: „Taip, drąsiai kalbantys žmonės tildomi, jiems keliamos baudžiamosios bylos, jie tampomi po teismus. Aš turiu tris vaikus. Noriu, kad jie nepabėgtų į užsienį, noriu, kad jie gyventų Lietuvoje oriai, gimdytų čia vaikus ir mokėtų mokesčius. Noriu, kad jie puoselėtų Lietuvą mūsų anūkams ir Lietuva būtų geresnė. Darysiu viską dėl to ir manęs teismai neišgąsdins. Bent žinosiu, kad teisia už mitingą. Dabar net nežinau, už ką teisia ketvirtus metus.

Manęs dažnai klausia: kas iš to, jeigu ateisime dviese ir atsistosime į mitingą. Visada atsakau: Jeigu kiekvienas, taip galvojantis, ateis, mūsų bus trys milijonai."

Vertė augo ir augs

Vidutinės NT vertės Lietuvoje nuo 2021 m. iki 2025 m. išaugo 70-80 proc., praneša Registrų centras.

„Statinių vertės dviženkliai šoktelėjo 2022-2023 m. Tas augimo tempas dabar sustojęs, bet tie metai buvo svarbiausi. Ir tas verčių pokytis yra 70-80 procentų", - dėstė centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Registrų centro duomenimis, šiuo periodu bendrabučių vertės išaugo 87 proc., butų ir nuosavų namų - 75 proc.

Kaip aiškino centro turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė, didžioji dalis tiek butų, tiek nuosavų namų Lietuvoje - verti iki 200 tūkst. eurų, apie 4 proc. - iki 400 tūkst. eurų.

„Situacija analogiška ir su namais, dauguma objektų koncentruojasi į intervalą iki 200 tūkst. Didelė gyvenamųjų dalis yra net iki 20 tūkst. Taip yra todėl, kad namai yra kaimo vietovėse, mediniai", - sakė ji.

Registrų centro duomenimis, apie 50 proc. būstų vertė siekia tarp 20 ir 75 tūkst. eurų. Tokių bustų Lietuvoje yra apie 500 tūkst. Tuo metu virš 400 tūkst. eurų kainuojančių būstų Lietuvoje yra 803, o virš 800 tūkst. eurų - 74 būstus.