Tik Lietuvai ir tik jos sąmoningiems piliečiams skirtas savaitraščio „Respublika“ specialus leidinys.
Olava STRIKULIENĖ: „Politikuotojai išsigando, kad piliečiai į merus išrinks Elvį Preslį“
Kiti metai jau gąsdina kai kuriuos politikuotojus. Nes piliečiai patys rinks merus. Esą gali išsirinkti ne tuos. Esą tokie merų rinkimai sukels visišką sumaištį.
O kodėl nepabandžius? Jei žmonės tiesiogiai renka šalies prezidentą, tai kodėl nesugebės tiesiogiai išsirinkti ir savivaldybės „prezidento“. Kuo tokie tiesioginiai rinkimai skiriasi iš esmės? Jei neištinka chaosas didelėje teritorijoje, tai kodėl turėtų ištikti chaosas mažesnėje teritorijoje. Juk mažesnėje teritorijoje asmuo labiau matomas. O dabar peršama mintis, kad rinkėjas yra tik ilgažiūris. O daug artimesnio objekto jau neatrinks. Esą protelis per silpnas.
Savivaldybėse metų metais posėdžiauja vis tie patys sąrašiniai politikai. Po penkias, šešias kadencijas. Rinkėjai priviliojami, kai prie partinio sąrašo prikabinamas koks nors žinomas Seimo narys. Net nesiruošiantis atsisakyti Seimo nario mandato. Ar normalu, kai visam miestui atstovaujantį asmenį išrenka tik 25 žmonės. Nes savivaldybės taryboje yra 41 narys. O šimtai tūkstančių rinkėjų paliekami be nuomonės. Ir tas miestui atstovausiantis asmuo parenkamas per slaptus pasitarimus miesto kavinėse. Taip sakant, tu man, o aš - tau. Jei būsi nelojalus, nuversiu.
Ko baiminasi politikuotojai? Kad Kaunas išsirinks Staliną, o Klaipėda - Leniną? O Telšiai - Tadą Blindą? Galima pagalvoti, kad Lietuvoje yra kažkokių mistinių, baisių asmenybių. Žmonės juos būtinai išrinks ir tada tapsime Šiaurės Korėja. Juk taip tikrai neatsitiks. Tiesa, meras, jaučiantis tiesioginį žmonių palaikymą, bus savivaldybių politikams neparankus. Visiems be išimties. Nes negalės tokio mero pagąsdinti, kad 22 naktį pasitarę balsai jį rytoj rytą nuvers. Juk „demokratija“ kai kuriose savivaldybėse jau gerokai priplėkusi ir išsigimusi. Veikiau vis tų pačių narių mezgimo, dekupažo ar medžioklės būrelis. Paties Dievo pašauktas valdyti „prasčiokus“. Tokia situacija negalėjo tęstis. Tad patys ir prisižaidė iki tiesioginių mero rinkimų. Ir nereikia gąsdinti, kad tiesioginiai merų rinkimai sukels kažkokią destrukciją. Kam sukels? Jei demokratija savivaldybių tarybose seniai destrukcinė. Puodas įskilęs. Daugiau domina dar tušti žemių sklypai ar draugo firma. Tokio puodo politikas, staiga pakeltas iš miego, net neatsimins, jog pavasarį dar buvo dešinysis, o dabar - įtikėjęs kairysis.
Žmonės linkę ką nors garbinti ir be atodairos pateisinti. Tai matome iš viešosios nuomonės apklausų. Kad ir kiek klystų prezidentė, ji vis vien populiariausia. Rinkėjai savaime tampa pakantesni, atlaidesni, kai patys išsirenka jiems patinkančius, simpatiškus asmenis. Tad ko jaudintis, jei tiesiogiai išsirinkus merus, mažiau nervins buitinių paslaugų tarifai ar gatvių duobės. Jei žmonės savaime taps ramesni. Optimistiškesni. Mažiau pikti. Nes išsirinko Merlin Monro. Antikrizinę. Antidepresinę.
Aišku, kai kam būtų parankiau, jei sugrįžtume 30 metų atgal. Kai rajonų pirmieji partijos sekretoriai ir vykdomojo komiteto pirmininkai buvo nuleidžiami iš viršaus. O darbo liaudis balsuodavo 99,9 proc. Kaip Šiaurės Korėjoje.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ specialų leidinį
„Redakcinės kolegijos tribūna“