1 nuotr.Šiandien sueina 31-eri metai, kai dėl savo straipsnių buvo nušautas „Respublikos" žurnalistas, vyr. redaktoriaus pavaduotojas Vitas Lingys (1960-1993). Rytą gatvėje. Prie savo namų. Kai ruošėsi vykti į darbą.
Jį nušovęs Igoris Achremovas, atsėdėjęs 18 metų, jau seniai laisvėje. Nužudymo organizatorius Borisas Dekanidzė buvo sušaudytas. Nusikaltimą atskleisti padėjo ir tuometis policijos generalinis komisaras Petras Liubertas, ir generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, prokuroras Gintaras Jasaitis. Tikrai buvo žmonių, kurie stengėsi mums padėti. Tačiau buvo ir kitokių. Ir tada, ir dabar.
Laikai pasikeitė. Niekas į mus jau nešaudo. Tik kasdien jaučiame kitokias kulkas. Iš „teisuolių", prisitaikėlių lūpų. Kad ir kaip nesinori galvoti, bet dabartinėje 2024-ųjų visuomenėje visiškai neliko vietos tokiems kaip V.Lingys. Atviram, linksmam, bet jokiam blogiui nepakančiam žemaičiui.
Beje, prieš Vito Lingio žūtį, o ypač - po to, "Respublika" ne kartą patyrė tą taip vadinamą atmetimo, atstūmimo kultūrą (Cancel culture), kai žuvusį kolegą, o ir mus, visaip stengėsi apšmeižti kituose leidiniuose dirbę kolegos. Nieko naujo. Pradžioje, aišku, buvo šokas. Dabar pripratome. Žmogus, rašęs apie tuometinės "Vilniaus brigados" siautėjimus, pats buvo pravardžiuojamas "mafijozu", "kontrabandininku". Esą mafija tarpusavyje šaudosi.
V.Lingys juokavo, rašė, prisidengęs Tado Petrylos slapyvardžiu, ir nenujautė savo lemties. Jis buvo jaunas ir norėjo gyventi. Rytais važiuoti į darbą. Vakarais vedžioti šunį. V.Lingys norėjo būti su šeima, tarp žmonių, juokauti, džiaugtis, bet likimas jam atsiuntė niekšų kulką.
Iš Laimos Lingienės prisiminimų, praėjus metams po jos vyro V.Lingio žūties: „Žinai, prieš tą lemtingąjį atvejį jis nusipirko "Herbalife". Norėjo numest svorio...Kiekvieną dieną "Herbalife" atstovė skambino ir klausinėjo, kaip jis jaučiasi. Paskutinį vakarą ji skambina, o Lingys man sako: "Pasakyk, kad numiriau..." Tą dieną, kai jį nušovė, ji vėl skambina, o aš sakau: "Jis mirė". Ragelyje kraupi tyla. Aš pamaniau: „Lingys jau negyvas, o jo humoras dar tebesklando..."
„Visai nemanau, kad Lingys yra mano nuosavybė. Kad galiu nurodinėti, ką apie jį rašyti. Lingys dabar visų nuosavybė. Nors visą laiką pagalvoju - ar buvo verta? Skambina į redakciją žmonės, siunta, tarkime, kad neveikia vandentiekis. Girdi, rašot apie visokias mafijas, o čia vaikai tris dienas neprausti. Gal tikrai visiems svarbiau vandentiekis?"
***
Buvusi „Respublikos" žurnalistė Rūta GRINEVIČIŪTĖ-JANUTIENĖ:
„V.Lingys buvo pats linksmiausias žurnalistas, kurį man kada nors teko sutikti, nors užsiiminėjo labai rimtais dalykais. Jis buvo pasitikintis, šiltas žmogus, labai atviras žmogus. Neturėjo kerštingumo, nerėkdavo ant žmogaus, jeigu kas nors nepasisekdavo.
Jis ypač mėgo „Respublikos" kriminalinį skyrių. (Tame skyriuje tada dirbo V.Lingio jaunesnis brolis Audrius Lingys, Audris Kutrevičius, Gintautas Jankauskas, Remigijus Barauskas ir Virginijus Gaivenis - aut. past.). Vitas tą skyrių globojo kaip savo geriausius draugus. Jie ten buvo tokia vyriška brolija ir aš visą laiką pavydėjau, kad manęs į tą kompaniją nepriima, nes esu pana. Jie žiūrėdavo į mane truputį ironiškai.
Ir kai man viešint Amerikoje, Vitas paskambino ir paprašė surasti Praną Brazinską ir jo sūnų Algirdą, kurie 1970 m. pirmą kartą Tarybų Sąjungos istorijoje užgrobė „Aeroflot" lėktuvą, nušovę stiuardesę ir privertę pilotą nutupdyti lėktuvą Turkijoje, o paskui atsidūrę JAV, aš pasijutau kaip ta Eglė žalčių karalienė, kuriai liepta sunešioti geležines kurpes. Sėdžiu sau kažkur JAV pietuose, universitete, svetimoje šalyje, bet aš tuos Brazinskus suradau! O tada iškart Vitas pakeitė į mane požiūrį, pasakė, kad galėsiu ateiti dirbti į Kriminalinį skyrių. Aš iš tos laimės net anksčiau iš Amerikos sugrįžau.
Nepamirškime, kad prieš 31-erius metus mes, tuometinė „Respublika", patys buvome daug jaunesni. Tai buvo mūsų jaunystės laikas. Apskritai tai buvo auksinis laikas žurnalistams. Mums labai pasisekė kaip žurnalistams, kad teko gyventi tokiu žurnalistine prasme dėkingu istoriniu laikotarpiu. Ir mūsų kolektyvas buvo labai geras, protingas.
Kai V.Lingį nužudė, buvo toks milžiniškas šokas visiems! Juk niekada nesitiki, kad ta žinia, kurią paviešinai žiniasklaidoje apie kokį nors žmogų, gali būti mirtina. O po V.Lingio žūties ir jo žudikų teismo nusikaltėliai jau bijojo taip keršyti žurnalistams."
