Vito Tomkaus feljetonas: „Gavom, ką norėjom!“

Pvz.: tokia Birutė V. naktinėjo VSD pastate tol, kol drauge su kolegomis (saugumiečiais) šiaip ne taip pagimdė. Medžiagą  (ne straipsnį) apie neatsakingą VSD pulkininką, kuris „netyčia“ iškrito pro viešbučio langą Minske. Nors nepriklausomi šaltiniai byloja priešingai: pulkininkas buvo per daug atsakingas. Todėl ir iškrito. Pradžioje iš saugumiečių gaujos. (Nepritapo.) O po to ir pro langą.

Dar anksčiau, per prezidento R.Pakso skandalą, dauguma žiniasklaidos kaip klusni avių banda vykdė visus VSD užsakymus: sutartinai vadino Jo Ekscelenciją „psichiniu“, siejo su tarptautine mafija Rusijoje ir graudenosi dėl VSD šefo M.Laurinkaus, kurį ruošėsi „užversti“ gruzinas Kikalašvilis... Didžiausias paradoksas: baigęs tarnybą, VSD bosas Laurinkus kaip diplomatas išvyko į Gruziją, t.y. tiesiai Kikalašviliui į nasrus. Bet kažkodėl jo niekas nei pro langą išmetė, nei pro balkoną... O pro duris išgrūdo. Tik ne Gruzijos mafija, o naujoji Lietuvos prezidentė.

Jau tuomet „Respublika“ įspėjo teisėsaugą, kad negalima žurnalistų šerti apdorota informacija, nes jie atpras patys rinkti ir tikrinti faktus. Soti katė pelių negaudo. Likom ne tik neišgirsti, bet ir patys atsidūrėm „atpirkimo ožių“ kailyje...

Kai švedų Vilniaus bankas, nenorėdamas išmokėti susikaupusių palūkanų, dirbtinai sukėlė paniką ir privertė savo klientus prieš laiką nutraukti depozitus, apie tai informavome  savo skaitytojus. Tik po to banko vadovai viešai prisipažino, kad indėlininkams nerimauti nėra pagrindo. Ir panika prie banko dingo.

Užtat supanikavo prezidentas Adamkus: kur matyta, kad spauda kištųsi į užsienietiškų bankų reikalus. Net premjerai to nedrįsta! Ką pasakys skandinavai? Kur bankų teisė veikti laisvai ir nepriklausomai? Juk bankai  tai - stabilumo garantas. Nebus banke pinigų - nebus už ką nusipirkt nei spaudos, nei demokratijos. Ta proga prezidentas Adamkus ir paprašė VSD šefo Laurinkaus įvesti tvarką. Ne komendanto valandą, o elementarią tvarką - kad žurnalistai nekaišiotų nosies ten, kur nereikia. Prezidentas paprašė, VSD bosas įsakė ir saugumiečių gauja ėmė veikti: nuo Vilniaus iki Klaipėdos... Klausinėjo kolegas, ypač - buvusius, gal kas nors ką nors žino kompromituojančio apie „Respubliką“.

Tačiau vienas „gudrus“ saugumietis Valerijus Saveljevas susimovė. Užsirovė ant TV žurnalisto V.Gaivenio, kuris, žinoma, kaip profesionalas negalėjo praleisti unikalios progos užfiksuoti su slapta kamera fakto, kaip „užsakomi“ nepaklusnūs žurnalistai. Todėl Lietuvos TV žiūrovai išgirdo iš Saveljevo lūpų, kad šis gavo įsakymą žūtbūt „prispausti Tomkui uodegą“.

V.Saveljevas aiškiai suformulavo VSD užduotį: rasti bet ką, už ko užsikabinus būtų galima sukurpti baudžiamąją bylą. Ir pasigyrė, kad VSD turi 10 būdų, kaip per savo patikimus kanalus realizuoti kompromituojančią medžiagą. Jau tada visuomenei buvo pasiųsti pirmieji signalai apie tai, kas būna su tais, kurie neįtinka sistemai.

Visa laimė, sureagavo pasaulio leidėjai, kurių federacijai jau 20 metų priklauso „Respublikos“ leidėjai. Tąkart teko aiškintis ir Jo Ekscelencijai V.Adamkui, ir naujai išrinktam prezidentui R.Paksui. Provokacija žlugo. Saugumietis V.Saveljevas atleistas iš darbo. O jį demaskavęs žurnalistas V.Gaivenis apkaltintas bendradarbiavimu su VSD. Atseit, konfliktas tarp Saveljevo ir Gaivenio - vos ne šeimos lygio.

O į šeimos ginčus net sovietmečiu milicija nesikišdavo: aiškinasi kumščiais žmona su vyru santykius - tegu ir aiškinasi, kol išsiaiškins. Mėlynės gi ne amžinos. Užgis. Va, jeigu užmuš - tada jau kitas reikalas.

Tad ar verta pykti ant dabartinės Lietuvos prezidentės už tai, kad griežtai nesureagavo į VSD ir BNS konfliktą? Na, apsibarė kolegos. Dėl kažkokios informacijos. Galima suprasti ir saugumiečius, kurie supyko dėl jos paviešinimo: ten gi nieko nėra! Tuščias burbulas. Viešai išdavė, kad mūsų saugumiečiai savo pažymose pateikia faktus iš dešimties metų senumo laikraščių. Žodžiu, nedirba, o „chaltūrina“. Apsijuokė viešai ir supyko: šitiek metų šėrė žurnalistus būtais nebūtais faktais ir prašau, kaip „atsidėkojo“. Todėl ir atkeršijo. Surengė „maski šou“. (Beje, ar nekeista, kad su kaukėm darbuojasi tik banditai ir STT agentai? )

Žodžiu, mes, žurnalistai, gavom, ko nusipelnėm. Nes, norint jaustis saugiems, reikia nelaukti, kol į tavo namus pasibels kaukėti vyrukai, o ryžtingai ginti savo šalies piliečius nuo valdžios savivalės. Juolab kad  ginti kitą yra visuomet lengviau nei gintis pačiam.

Pradžiai pateiksiu kelis idiotiškus valdžios potvarkius, kurie stovi skersai gerklės visiems Lietuvos piliečiams.

Jeigu Lietuvos pilietį apvagia ir iškerta jo mišką, įstatymas baudžia jį patį: už tai, kad nesaugo savo miško! Mūsų pilietis lieka ir apvogtas, ir dar privalo baudą sumokėti.

Jeigu Lietuvos piliečiui grafiti vandalai išteplios namo sienas, duris arba tvorą, jam ne tik bus suniokotas turtas, bet ir bus privalu susimokėti baudą už kitų tepliones.

Aš neklausiu, kur žiūri policija? Aš klausiu, kas tie idiotai, kurie baudžia ne nusikaltėlius, o jų aukas? Mieli kolegos, kodėl neginam savo piliečių nuo idiotų, kurie juos valdo? Apsispręskim pagaliau, kas mums svarbiau: demaskuoti valdžios absurdą ar rašyti VSD diktantus?

Jau neminint valdžios palaimintų aferų, grobstant „Snoro“ likučius arba nurašinėjant milijardus, išduotus su valstybės - t.y. mūsų! - garantija. Kas už tai atsakingas? Vėl kolektyvinė atsakomybė?  Socdemai suvažiavime nubalsavo? Konservatoriai per Sąjūdžio mitingus nutarė? Buvo konkretūs premjerai, kurie labai konkrečiai už „otkatus“ skolino. Valstybės vardu. Net ne mūsų, o mūsų vaikų ir anūkų sąskaita.

Blogiausia, kad šiais laikais žurnalistams nebėra ką demaskuoti. Nes niekas nebesimaskuoja. Vagia atvirai ir įžūliai. Užtikrintai. Ir su pasigardžiavimu.

Vėjais iššvaistyta dešimtys milijardų, kurie guls ant mūsų ainių pečių. Kam to reikia?

Veikiausiai tiems, kurie kviečia ekspremjerą A.Kubilių į Davosą patirtimi pasidalinti. Apie tai, kaip gražiai ir be kraujo, be revoliucijų ir be demonstracijų nužmoginti Tautą. Beviltiškai praskolinti Valstybę. Ekonomiškai sužlugdyti laisvą spaudą. Lietuviškus bankus. Lietuvišką verslą. O prie Europos skirstomų lėšų pasodinti Sorošo paruoštus žmones.

Visa tai buvo padaryta per vieną naktį. Be jokių diskusijų ir paaiškinimų. Net banditai, prieš užpuldami savo auką, sugalvoja kokį nors pasiteisinimą: „kreivai pažiūrėjo“, nedavė „užrūkyti“ arba „kapeikų“.

O ką blogo konservatoriams padarė pensininkai? Tremtiniai? Už ką juos šitaip? Juk ilgą laiką per rinkimus jie buvo pagrindinis elektoratas! Per mažai atidavė balsų?  Nedarniai ėjo balsuoti? O gal jie jau nebepaeina. Iš bado nusilpę.

Visa laimė, Lietuva - dar ne Davosas. Joks verslininkas nekviestų dalintis patirtimi vadybininko, kuris per ketverius metus skolas išaugina pustrečio karto - nuo 18 iki 50 milijardų... (Nebent būtų užduotis  - paruošti įmonę pigiai „prichvatizacijai“.)

Jau greičiau tokį nevykėlį vadybininką išsikviestų prokurorai ir pateiktų kaltinimą dėl stambaus masto turto iššvaistymo. Arba - dėl tyčinio bankroto. Arba - dėl Tėvynės išdavimo.

Juokauju. Čiagi - feljetonas, kurio tezės nebūtinai privalo sutapti su Briuselio planu: iš pradžių piliečius paversti vartotojais, paskui išlaikytiniais, o jau tada... Kaip ten skelbė Vilniaus plakatai? Priminsiu: „VIENA RASĖ - ŽMONIŲ MASĖ!“

Betautė, belytė, bejėgė.