1 nuotr.Vakarų Antarktidoje esantis Tveitso ledynas yra vienas didžiausių Žemėje ir yra vadinamas „Pasaulio pabaigos ledynu". Deja, šiltas vandenyno vanduo ardo šį milžiną. Mokslininkai mano, kad jam atitrūkus ir suskilus gali suirti visas Vakarų Antarktidos ledo skydas. Taip nutikus vandenynų lygis pakiltų ir užtvindytų pakrančių miestus visame pasaulyje.
Kai kurie specialistai pesimistiškai konstatuoja: ledynas yra pasmerktas ir anksčiau ar vėliau šis baisus procesas prasidės, ir gal net anksčiau negu manyta.
Kas bus, kai tai nutiks? O jeigu nutiks, kokie miestai ir šalys nukentės pirmiausia? Mokslininkai atsakymą jau žino.
Ledynas tik per stebuklą dar laikosi
Specialistams nerimą kelia tai, kad šis milžiniškas ledynas, pavadintas glaciologo Frederiko T.Tveitso (Frederik T.Thwaites) vardu, aktyviai irsta. O kadangi jo plotas yra milžiniškas (galima lyginti su Dž.Britanija arba Floridos valstija), jam atsiskyrus nuo bendros Antarktidos ledo masės, šiame žemyne ledas dar greičiau tirps, nors tirpsmo greitis ir dabar jau kelia didelį mokslininkų susirūpinimą. Jų stebėjimais per pastaruosius 30 metų ledas pradėjo tirpti kelis kartus greičiau, taigi pasaulinio tvano tikimybė išaugo.
Be to, kad Tveitso ledynas tirpsta 30 metrų per metus greičiu, netekdamas 50 mlrd. tonų ledo, jis dar ir juda. Praėjusiame dešimtmetyje jo greitis siekė apie vieną kilometrą per metus, o dabar jis padvigubėjo.
Tiesa, šiuo metu ši gigantiška ledo sala sustojo. Jis laikosi dėl savo briaunoto paviršiaus ir dėl to, kad po vandeniu užsikabino už milžiniško kyšulio viršutinės dalies. Bet ta atrama - kliūtis vis silpnėja, nes ją „dilina" šiltesnis anksčiau atrastų terminių šaltinių vanduo. Kai tik vanduo pagrauš ir ją, ledynas vėl ims judėti, o gal ir visai atskils, išprovokuodamas dar greitesnį tirpsmą ir kartu priartindamas vadinamąją Pasaulio pabaigą.
Be to, mokslininkų duomenimis ledyne kaupiasi įtampa, jo apatinė dalis eižėja ir jo plaukiojanti dalis gali subyrėti. Naujausiais duomenimis tai, ko gera, įvyks per artimiausius 5-10 metų.
Padėtis yra tokia rimta, kad ledyno irimo procesą tyrinėja 2018 metais suformuota ir daugiau nei šimtą mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių vienijanti organizacija „International Thwaites Glacier Collaboration", o jų tyrimams yra skirta 50 mln. dolerių. Mokslininkai į vandenyno dugną nuleidžia robotą, kuris perduoda informaciją, kas vyksta su ledynu. Deja, ta informacija optimizmo nesuteikia.
Garsūs miestai bus užtvindyti
Jeigu pasaulinio vandenyno lygis padidės 60 cm ir Vakarų ledynų skydas Pietų pusrutulyje suskils į dalis, tai gali paveikti ir likusius ledynus ir sukelti pasaulinį tvaną. Vandens lygis pakiltų iki 3 metrų, o jeigu prisidės ir Grenlandija bei Arkties ledynas - net iki 6-7 metrų.
Vieni pirmųjų po vandeniu atsidurtų Rusijos Sankt Peterburgas, Kaliningradas (jis, beje, yra vos 2 m virš jūros lygio), Pskovas, Dž.Britanijoje būtų apsemtas Londonas ir Kembridžas, Atlantidos likimas ištiktų Taliną, Tartu, Helsinkį, Turku... Olandija, kuri iš dalies yra žemiau jūros lygio, o likusioji dalis - vos kelis kilometrus aukščiau jo ir jau dabar kenčia nuo potvynių, būtų užtvindyta visa. Smūgis jai taip pat teks vienai pirmųjų. Paskęs didžiausi Kinijos miestai ir ekonomikos centrai Pekinas, Šanchajus, Guangdžou, po vandeniu atsidurs kurortinės salos Bermudai ir Maldyvai, vanduo užlies Japoniją.
Liūdnas likimas laukia ir JAV: potvynio vanduo apsems kai kuriuos Teksaso, Luizianos, Floridos, Pietų Karolinos miestus. Taigi nereikia stebėtis, kodėl Antarkties ledynas buvo pavadintas tokiu apokaliptiniu vardu.
Atskaitos tašku taps akimirka, kai ta ledinė uždelsto veikimo bomba atitrūks nuo atsparos ir pradės „laisvą plaukiojimą". Mokslininkų skaičiavimais, kad išvystytų greitį, Tveitso ledynui prireiks dvejų trijų metų.
Specialistai kol kas nežino, kaip spręsti šią problemą, jų manymu, ledyno irimo procesas yra negrįžtamas. Taigi lieka tik stebėti situaciją, kad žmonija turėtų laiko pasiruošti pasauliniam tvanui arba bent nutolinti jo pradžią atsakingai elgdamasi su gamta.
