1 nuotr.Katastrofiškas povandeninio ugnikalnio Hunga Tonga-Hunga Hapai, esančio šalia Ramiojo vandenyno Tongos salos išsiveržimas 2022 m. ilgam paveikė globalų Žemės klimatą.
Tokias išvadas paskelbė Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkai, kurių tyrimą išspausdino mokslinis žurnalas „Journal of Climate" (JCLI).
Skaičiavimai parodė, kad Tongos sprogimas ilgus metus turės poveikį žiemos mėnesių orams. Be to, dėl tos pačios priežasties prognozuojama, kad 2024 m. vasara bus šlapia. Specialistų teigimu, tai lėmė išsiveržimo charakteris.
Kadangi ugnikalnis yra po vandeniu, jo karštis išgarino apie 150 mln. tonų jūros vandens. Tokio kiekio užtektų pripildyti 60 tūkst. olimpinių baseinų. Ugnikalnio energija visą šią drėgmę išstūmė į stratosferą per 15-40 km atstumą nuo Žemės.
Vandens garai stratosferoje sukelia du pagrindinius efektus. Pirmiausia jie dalyvauja ozono sluoksnį naikinančiose cheminėse reakcijose. Antra - tokiame aukštyje garai tampa galingomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Mokslininkai pažymėjo, kad modernioje istorijoje nė karto nefiksuota katastrofa, prilygstanti Tongos išsiveržimui, todėl šiandien sunku prognozuoti, kokią įtaką visas šis vanduo darys klimatui ateityje.
Ieškodama atsakymų, specialistų komanda sumodeliavo atmosferoje vykstančius procesus tiek įvertinant vandens garus, tiek be jų.
Remiantis gautais rezultatais, dėl išsiveržimo Ramiojo vandenyno pietuose iki pat 2029 m. tikėtinos šaltesnės ir drėgnesnės žiemos. Tokias pat prognozes programa pateikė Skandinavijai.
O štai Šiaurės Amerika gali tikėtis kiek šiltesnių žiemų. Komanda tikisi, kad per kelis artimiausius metus galės įvertinti savo prognozių rezultatus.
