respublika.lt

Apie diabetą žmogus sužino vėlai

(0)
Publikuota: 2019 lapkričio 14 07:00:50, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 6 nuotr.
Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 120 tūkst. žmonių, iš jų apie 8 tūkst. - I tipo diabetu (kiti - II tipo). Diabetininkų vis daugėja, tai lemia nejudrus gyvenimo būdas, nesveika mityba, paveldimumas. Šiandien, minint Pasaulinę diabeto dieną, „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Lietuvos diabeto asociacijos vadove Vida Augustiniene.

 

Daug neišspręstų problemų

Dar 2011 metais minėtai asociacijai pavyko pasiekti, kad atsirastų slaugytojai diabetologai, šeimos gydytojai gali pacientus siųsti pas juos apmokymams, kaip gyventi ir kontroliuoti diabeto ligą. Vis dėlto, pasak V.Augustinienės, tokio slaugytojo paslaugos įkainis mažas, dėl šios priežasties gydymo įstaigos praktiškai neįsiveda tokių etatų. „Žmonės neapmokomi. Kiekgi gydytojai turi laiko? Jie nepakelia galvos, žiūri, kad kompiuteryje neapsiriktų, nėra kada aiškinti“, - sakė pašnekovė.

Kita ne mažiau pacientams svarbi problema, V.Augustinienės teigimu, jog nuo 2012 metų nėra atnaujinta cukrinio diabeto gydymo metodika. Gydytojai įtraukia rekomendacijas pagal naujausias tarptautines gaires, kaip turi būti diagnozuojamas diabetas, kaip skiriami vaistai ir t.t. „Bet kai specialistų parengtos gairės patenka į Sveikatos apsaugos ministeriją, Ligonių kasas, ir vėl būna pirmykštė padėtis. Naujai susirgusieji pradėti gydyti pigiausiais vaistais, čia ne ministras turi paskirti vaistus, tam yra specialistai. Jeigu žmogus susirgo diabetu, jis gali sirgti dar „n“ visokių kitų ligų, viskas turi būti suderinta. Bet ne, pigiausias vaistas ir viskas“, - neslėpė pasipiktinimo Lietuvos diabeto asociacijos vadovė. Ji akcentavo, jog nauji vaistai įtraukiami, tačiau jiems taikoma daugybė apribojimų.

„Pavyzdžiui, pagal tarptautines rekomendacijas modernesnį vaistą reikėtų skirti ankstesnėje stadijoje, kad apsaugoti žmogų nuo širdies, inkstų komplikacijų, tačiau tas vaistas padėtas į trečią aukštą - jei nepadeda tas vaistas, tai kitą skirti, o jau tą modernųjį vaistą skirti, kai jau žmogui nebepadeda kiti. Tai jau net tas vaistas, ko gero, nebepadės. Jei skirtų vaistą tada, kada reikia, būtų mažiau komplikacijų ir žmonių kančių, ir mažiau išlaidų“, - įsitikinusi V.Augustinienė. Moteris ironizavo, kad iš valdžios lūpų girdima, kad diabetas suryja didelę dalį biudžeto, tačiau tai ne išlaidos, o investicija į žmonių sveikatą. Geriau investuoti laiku, nei gydyti komplikacijas.

Problemų kyla ir dėl to, jog insulino pompas ir išmaniąsias pompas su sensoriais valstybė kompensuoja tik vaikams ir jaunimui iki 24 metų. „Nuperkama ne pati pompa, bet kompensuojama kaip nuoma. Į tos nuomos kainą įeina pompa, keičiamos dalys, adatos, vamzdeliai, plius sensoriai. Išeina apie 450 eurų mėnesiui vienam vaikui. Be sensorių, kainuoja apie 150 eurų mėnesiui. Nepigu, bet neturėtų būti ribojamas amžius, jei gydymas reikalingas, žmogus turėtų gauti, - sakė ji. - Ir diagnostinių juostelių negauname tiek, kiek reikėtų. Pati sergu I tipo diabetu jau 34 metus. Gauname 900, bet net tiek yra tik trečdalis, kiek reikėtų.“

Svarbiausia - saikas


Vis dėlto ir patys pacientai neretai moja ranka į savo sveikatą. V.Augustinienė pasakojo, jog II tipo diabetu sergančių skaičius tikrai yra didesnis nei oficialus, mat daugelis net nežino, kad serga. To priežastis - nesikreipimas į gydytojus dėl negalavimų: silpnumo, dažno noro gerti ir pan. „Mes kreipėmes į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad turėtų būti sudaryta Nacionalinė diabeto programa, tai gauname 5 lapų atsakymą, kad viskas yra gerai, profilaktiškai tikrina. Jeigu gydytojas pacientui nepasiūlo, jis ir nesitikrins.

II tipo diabetu sergantys nejaučia ryškių ligos simptomų, nors juos troškina. Jie patenka pas specialistus tik tada, kai ištinka insultas, infarktas, atsiranda negyjančios žaizdos arba inkstai sustreikuoja. Būna, kad moterys nueina pas ginekologą ir sako, kad ją vyras užkrėtė, nes jaučia nemalonius simptomus, o paaiškėja, kad serga diabetu. Labai svarbus žinojimas apie ligą ir dėmesys sau“, - akcentavo V.Augustinienė.

Vyresni nei 40 metų žmonės, turintys antsvorio, padidėjusį kraujo spaudimą, turėtų kreiptis į gydytoją kraujo gliukozės ištyrimui. Gera žinia, kad dažnai žmonėms, kurie turi antsvorį, pakanka sureguliuoti mitybą, numesti svorio ir jiems ilgą laiką nereikia jokių vaistų.

V.Augustinienė stebisi kai kuriais žmonėmis, kurie ignoruoja savo ligą, nors žino, kad ja serga: „Sako, „ką aš čia badu dvėsiu, kiek gyvensiu, tiek“. Visada sakome, svarbu, kaip tu gyvensi, viena yra, kad tik gulėsi ir TV žiūrėsi, visai kita, kai kokybiškai gyvensi“. Taip pat būna, kad pacientai nesuvokia, kaip svarbu nuolat tikrintis cukraus kiekį kraujyje.

Pasak jos, II tipo diabetu sergantiems žmonėms sunku atsisakyti saldumynų, tačiau didžioji problema, kad valgoma tiek, kiek akys mato. Nenorima riboti maisto. Diabetu sergantis gali valgyti viską, tik reikia žiūrėti kiekius ir neviršyti, kiek per parą žmogui reikia angliavandenių, baltymų, riebalų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s