Alergija arba organizmo jautrumas alergenams, yra viena iš dažniausiai vaikus kamuojančių ligų. „Vaikams reikia atiduoti visa, kas geriausia, nes tik stiprus imunitetas padeda apsisaugoti nuo daugelio ligų“, — sako vaikų alergologė Regina Mačiulienė.
Priežastys nėra aiškios
Alergijos priežastys, anot alergologės R. Mačiulienės, nėra visiškai aiškios. Alerginėms ligoms atsirasti didelę reikšmę turi paveldimumas: tose šeimose, kuriose nors vienas iš tėvų serga alergija, pavojus vaikams padidėja iki 50 procentų, o pats polinkis sirgti alerginėmis ligomis paveldimas net iki aštuntos kartos, tačiau tai nėra taisyklė. Be to, vaikams nebūtinai turi pasireikšti tokia pati alergija, kaip tėvams ar jų seneliams. Vaikai gali paveldėti tik polinkį sirgti.
Pastebėta, kad kuo labiau civilizuota šalis, tuo daugiau joje sergančiųjų alergija. Manoma, kad tam įtakos turi pasikeitusi aplinka, labiau apdorotas, pasterizuotas, konservuotas maistas, gausus chemijos naudojimas buityje.
Vaikai astma serga sunkiau
Gydytoja sako, jog dabar alergologams susirūpinimą kelia sparčiai didėjantis astma sergančių vaikų skaičius. Lietuvoje astma serga 2— 3 procentai vaikų, Europoje sergančių šia liga mažųjų pacientų yra kur kas daugiau. „Galbūt mes nežinome visų sergančiųjų, kadangi tėveliai pagalbos į medikus dažniausiai kreipiasi tik tuomet, kai vaikui odoje aiškiai matyti bėrimas, — sako R. Mačiulienė. — Tuo tarpu vaiką varginantis dusulys bei kiti astmai būdingi simptomai, atsirandantys dėl grįžtamo kvėpavimo takų susiaurėjimo, jiems neatrodo verti dėmesio“.
Astmos priežastys gali būti įvairios: infekcija, aplinkos užterštumas, buities sąlygos ir kitos.
Mažieji pacientai sunkiau nei suaugusieji išgyvena astmos priepuolius, todėl tėvai, anot medikės, vos tik pamatę pirmuosius vaiko astmos požymius, turėtų susirūpinti.
„Tėveliai turi suprasti, kad alergišką vaiką būtina saugoti nuo jam žalingą poveikį keliančių alergenų. Vaikus reikia auginti natūralioje aplinkoje — kuo labiau stengsitės apsaugoti savo mažuosius, tuo didesnė tikimybė, kad jų nevargins jokios alerginės ligos“, — tvirtina alergologė.
Rinitas mėgsta astmos draugiją
Anksčiau buvo manoma, kad maži vaikai beveik neserga sezoniniu alerginiu rinitu, tačiau dabar vis dažniau ši liga diagnozuojama paauglystėje.
„Buvę visiškai sveiki vaikai pradeda ašaroti ir sloguoti. Juos ima varginti galvos skausmas, gomurio, ausų niežulys, kartais susilpnėja ar laikinai išnyksta uoslė, — pasakoja alergologė R. Mačiulienė. — Vaikai, sergantys alerginiu rinitu, sunkiai kvėpuoja per nosį, todėl sumažėja jų aktyvumas bei darbingumas dieną metu, o dėl nosies obstrukcijos blogiau išsimiegoję naktį jie dieną būna mieguisti bei nervingi. Alerginis sezoninis rinitas trunka kelias savaites, tad vaikui tai yra rimta liga, gerokai sutrikdanti jo gyvenimo kokybę.“
Alerginis rinitas nėra vien tik sloga. Jis turi būti laiku diagnozuojamas ir kruopščiai gydomas, nes alerginė sloga dažniausiai prasideda anksčiau negu astma ir didina riziką ja susirgti. Įrodyta, kad nosies gleivinės uždegimas, pablogėjęs kvėpavimas pro nosį pablogina astmos eigą. Ir atvirkščiai, adekvačiai gydant lėtinę slogą, sumažėja astmos simptomų, užtenka mažiau vaistų astmai kontroliuoti.
Organizmas turi unikalią atmintį
Kasdieniško gyvenimo pavyzdys — alergija gyvūnų plaukams. Anot medikės, dažniausiai alergija būna katėms ir šunims, rečiau — žiurkėms, pelėms, jūrų kiaulytėms, paukščiukams ar kitiems gyvūnams.
„Žmogaus organizmas geba ilgai įsiminti, koks alergenas jį įaudrino. Subrendęs žmogus, jau spėjęs pamiršti vaikystėje jį varginusią alergiją gyvūnams, nuėjęs į svečius, kur yra katinas, dar jo nė nematydamas ima skųstis staiga jį užklupusiais, gerai jam žinomais požymiais — šnarpštimu, čiaudėjimu ar net į astmą panašiais priepuoliais, kuriuos sukelia alergija gyvūnams“, — pasakoja R. Mačiulienė.
Gyvūnų alergenai yra baltymai, esantys seilėse, šlapime bei plaukuose, kuriems patekus ant odos ar įkvėpus sukeliama alerginė reakcija, nes išsiskiria histaminas, sukeliantis tinimą, ašarojimą bei kitus šienligės ar astmos simptomus.
„Alergija naminiams gyvūnams paprastai paūmėja rytais — nuolat pabundama užgulta nosimi, būnant namuose vargina sausas kosulys, o išėjus į gryną orą būklė pagerėja. Kaip bebūtų skaudu, norint išvengti alergijos, gyvūno pravartu atsisakyti“, — sako gydytoja.
Vietoje sirupo — tabletę
Viena labiausiai paplitusių alergijų — alergija vaistams, kuri vaikui pasireiškia paprastu odos bėrimu.
Diagnozuoti alergiją vaistams, anot gydytojos, gana sudėtinga. „Pasitaiko atvejų, kai peršalimo liga sergančiam mažyliui nuo paskirtų vaistų gausos išberia odą, ji parausta, niežti, vargina bendras pykinimas, liguista savijauta, karščiavimas. Be to, neretai sergantį vaiką mamos pavaišina prekybos centruose pirktomis koncentruotomis sultimis, vėliau dėl jų žalingo poveikio neteisingai apkaltindamos vaistus, — pasakoja gydytoja. — Patartina kuo rečiau vartoti “skanius“ vaistus — antibiotikų suspencijas, sirupą nuo kosulio bei temperatūros. Alergines reakcijas rečiau sukelia vaistai tablečių pavidalu“.
Priešnuodis alergijai yra
Gydytoja apgailestauja, jog mamytės pamiršo, kaip reikia virti košę bei spausti sultis. Sparčiai gerindamos savo gyvenimo kokybę, mažyliams jos perka mišinukų, kuriems paruošti užtenka vos kelių minučių. Nesubrendusi vaiko virškinimo trakto funkcija lemia nevisavertį maisto virškinimą.
Kūdikio svoris iki vienerių metų patrigubėja, o greitai didėjant kūdikio svoriui reikia daug daugiau maisto. Ne visai suvirškintas maistas ir jo apykaitos produktai gali būti alergenų šaltinis.
Paprastai virškinamajame trakte baltymai suskaidomi į amino rūgštis, kurios per gleivinę rezorbuojasi į kraujotaką. Būtent iš šių amino rūgščių organizmas gamina savo sudėtinius baltymus. Kūdikio gleivinė praleidžia ne tik amino rūgštis, bet ir baltymines daleles, kurios sukelia alerginę reakciją. Vaiko imuninė sistema atpažįsta tuos baltymus kaip svetimus ir gamina jiems antikūnus. Kai kūdikis gauna karvės pieno, jo organizmas gamina antikūnus svetimiems baltymams. Nors moksliškai nėra įrodyta, tačiau manoma, kad kuo anksčiau kūdikis pradedamas maitinti dirbtinai, tuo daugiau jo organizme atsiranda antikūnų pieno antigenams. Maitinant naujagimį motinos pienu, į organizmą patenkantys baltymai nėra svetimi, todėl jo nealergizuoja.
Vaikams reikia natūralaus maisto
Alergologė R. Mačiulienė sako, jog alerginė reakcija maistui yra gana reta — ji pasireiškia gal apie 5 procentams gyventojų.
Bene dažniausiai vaikams alergiją sukelia pienas, kiaušiniai, žuvis, riešutai, sojos, kviečiai, tačiau neretai alergines reakcijas gali sukelti šokoladas, pomidorai, braškės, fermentinis sūris, rauginti kopūstai bei kiti produktai, skatinantys histamino išsiskyrimą organizme arba patys turintys aktyvių medžiagų — tiramino, serotonino ir kitų. „Suaugusieji tegul valgo, ką nori, tačiau vaikai turi gauti natūralaus maisto“, — sako alergologė.
Reikia rūpintis vaikui dar negimus
Anot medikės, sergant alergija, būtina kardinaliai keisti gyvenimo būdą. „Jeigu vaikui alerginė astma kyla dėl namų aplinkos, reikėtų itin kruopščiai rūpintis buitimi — naikinti dulkių erkutes, kiek įmanoma dažniau skalbti patalynę, valyti čiužinius, lovą, pagalves, atsisakyti kilimų, užuolaidų, minkštų žaislų ir panašiai, drėgnu būdu dažnai valyti namų aplinką.“
Gydytojos patarimu, visos mamos, turinčios įgimtą polinkį ar sergančios alergine liga, prieš pastodamos turėtų itin saikingai vartoti maisto produktus, sukeliančius alergiją, o nuo pat pirmųjų nėštumo dienų visiškai išbraukti iš savo valgiaraščio šokoladą, riešutus, kakavą, saikingai vartoti karvės pieno produktus, kiaušinius, grybus, kavą, vengti konservuotų ir marinuotų produktų, citrusinių vaisių bei nesaikingo vienos rūšies maisto, nors ir jaučia jam didelį potraukį.
Gimus vaikeliui svarbiausia nepamiršti, jog geriausia alergijos maistui profilaktika mažyliui yra motinos pienas.
Parengta pagal dienraštį "Šiaulių kraštas"
