1 nuotr.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršuti-nių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo nuo 135,5 atv./10 tūkst. gyventojų iki 127,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 163 asmenys, 13 iš jų buvo gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Gripo epidemija šiuo metu paskelbta 20 iš 60 šalies savivaldybių.
- Ar pradėjęs mažėti sergamumas reiškia, kad gripas iš Lietuvos po truputį traukiasi? - „Vakaro žinios“ teiravosi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro direktoriaus prof. Arvydo AMBROZAIČIO.
- Tikrai ne. Yra tam tikri dėsningumai - kiekvienais metais pats gripo sezono pikas būna vasario mėnesį. Tad šis sergamumo sumažėjimas, matyt, tik laikinas. Dar ir prognozuojamas atšalimas gripą šiek tiek pristabdys, nes virusams, esant šaltesniems orams, sunkiau plisti, tačiau vėliau dar gali būti ir antra, ir trečia sergamumo gripu banga.
- Ar šiemet gripas kažkuo ypatingas?
- Šių metų gripas nėra kuo nors ypatingas. Tai tradicinis A tipo viruso sukeliamas gripas, o A tipo virusas visada būna gana „piktas“ - dažnai sukelia komplikacijų. Ligos eiga priklauso nuo žmogaus organizmo imuniteto, o dažniausios A tipo viruso gripo antrinės komplikacijos - bakterinės pneumonijos, plaučių uždegimai. Gal tik tiek, kad šiemet daugumą atvejų sukelia ne kadaise buvęs pandeminis A tipo viruso H1N1 potipis, o H3N2 potipis. Tačiau abu šie potipiai panašūs tuo, kad gali sukelti komplikacijų.
- Šį sezoną kol kas registruoti tik 3 mirties nuo gripo atvejai. Tai nėra daug?
- Taip, kol kas tikrai nėra daug. Tačiau į šią statistiką nepakliūna tie atvejai, kai žmonės miršta dėl infarkto, insulto. O faktas tas, kad vyresnio amžiaus žmonėms, užsikrėtusiems gripo virusu, greitai padidėja kraujo krešėjimo rodikliai ir išsivysto tromboembolinės komplikacijos. Tad vyresnio amžiaus žmonės kartais miršta nuo kitų ligų, kurias išprovokuoja gripas, tačiau statistikoje gripas nefigūruoja.
- Į ligoninę dėl gripo dažniausiai patenka būtent vyresnio amžiaus žmonės?
- Tikrai ne tik jie. Vis dėlto dažniau vyresni ir tie, kurie serga lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchine astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, - šie žmonės priklauso rizikos grupei. Ir dažniausiai jie būna nesiskiepiję nuo gripo - vieni todėl, kad netiki skiepų nauda, kiti todėl, kad Lietuvoje rizikos grupėms priklausantiems žmonėms nemokamai paskiepyti nuperkama apie 110 tūkst. vakcinos dozių, o žmonių, kuriems reikėtų pasiskiepyti, yra daugiau nei 600 tūkst., tad nemokamai pasiskiepyti gali tik kas šeštas.
- Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras vis dar primena, kad geriausia apsauga nuo gripo - skiepai. Ar skiepytis vis dar verta?
- Geriausias laikas jau yra praėjęs - naudingiausia tai daryti iki epideminio pakilimo. Vis dėlto skiepytis galima viso sezono metu ir geriau yra padaryti tai vėliau nei nesiskiepyti visiškai. Tačiau pasiskiepijus imunitetas susidaro tik per dvi savaites, tad, jei per tą laiką žmogus gripu neužsikrės, vakcinos sukurtas imunitetas duos kažkokią naudą. Žinoma, vakcina neapsaugo nuo gripo - net ir pasiskiepiję žmonės gali susirgti, tik jie serga lengvesne ligos forma, jiems rečiau vystosi komplikacijos.
Pasaulio sveikatos organizacija, Europos užkrečiamųjų ligų ir kontrolės centras rekomenduoja nuo gripo skiepytis iki gegužės 1 d., kai oficialiai baigiasi gripo sezonas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
