1 nuotr.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šių metų penktą savaitę siekė 92,1 atv./10 tūkst. gyventojų, sergamumo epideminis slenkstis jau peržengtas dvylikoje savivaldybių.
Ketvirtąją metų savaitę sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 79,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šiuo metu registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias - Vilniaus.
Praėjusią savaitę dėl gripo į ligonines paguldyti 43 asmenys, 5 iš jų - iki 2 metų amžiaus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras konstatuoja, kad sergamumo gripu ir ŪVKTI epideminis slenkstis jau peržengtas dvylikoje iš 60-ies savivaldybių - Alytaus miesto, Kauno miesto, Jonavos rajono, Marijampolės rajono, Jurbarko rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Molėtų rajono, Visagino miesto, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Elektrėnų.
Vilniaus universiteto Infekcinių ligų centro direktorius, Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės prof. Arvydas Ambrozaitis „Vakaro žinioms“ teigė, kad didėjantis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis neturėtų stebinti - sausio-kovo mėnesiais kasmet stebimas sergamumo padidėjimas. Be abejo, turi reikšmės ir tai, kad nėra didelių šalčių, gripo virusas lengviau išgyvena, kai temperatūra tai šiek tiek neigiama, tai šiek tiek teigiama. Net jei Lietuvą ir staiga užkluptų šalčiai, vargu ar sergamumas sumažėtų, nes virusai tarpsta ne lauke, o šiltose patalpose.
Gripo virusas, profesoriaus teigimu, paprastai keliauja iš Vakarų į Rytus - jei jis smarkiai plinta Vakaruose, nesvarbu, kokia oro temperatūra Lietuvoje, anksčiau ar vėliau jis atkeliauja čia, ir jokios užtvaros ar sienų uždarymai nuo to neapsaugotų. Skirtingais metais skiriasi tik gripo plitimo mastai. Pavyzdžiui, pernai sergamumas gripu Lietuvoje nebuvo didelis, nebuvo registruota mirties nuo gripo atvejų. Šiemet sergamumas gali būti ir didesnis, nes daugiau žmonių neturi imuniteto, be to, ir virusas gali būti „piktesnis“ nei pernai.
„Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje kol kas nepastebėta gripu ar ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančių žmonių antplūdžio - tik pavieniai atvejai, o ir jie ne visai tipiški gripui“, - sako A.Ambrozaitis.
Specialisto teigimu, išvengti gripo, jei jis masiškai plinta, labai sudėtinga. Gal šiek tiek nuo jo plitimo galima būtų apsisaugoti nešiojant marlinius respiratorius, kai padidėja sergamumas, dažnai plaunant rankas ir drėgnai valant patalpas, nes gripo virusas yra labai lepus ir greitai žūsta.
Daugiau galimybių išvengti ligos turi tie, kurie sveikai ir aktyviai gyvena, sportuoja, nuolatos, o ne tik gripo sezono metu renkasi priemones, kurios stiprina imunitetą, - imbierą, česnaką, vitaminus, betagliukaną, ruduosius jūros dumblius ir kt.
„Deja, žmonės klaidingai mano, kad šias priemones reikėtų pradėti vartoti, kai jau stebimas sergamumo gripu padidėjimas. Savo sveikata ir organizmo imunitetu reikėtų rūpintis visus metus, nes mano minėtos priemonės tikrai nepradeda veikti tą pačią dieną“, - sako A.Ambrozaitis.
Gydytojas akcentuoja ir tai, kad, pajutus ligos simptomus, reikėtų likti namuose, neiti į darbą ar kitas žmonių masinio susibūrimo vietas ir neplatinti viruso.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
