Gripas paguldė Kauną

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai jo rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų/10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų.

Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 109 asmenys, iš jų 5 nėščiosios, 17 vaikų iki 2 metų, 58 asmenys iki 17 metų, kiti suaugusieji. 7 asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.

Kaip informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, bendras sergamumo rodiklis šalyje praėjusią savaitę buvo 96,2 atvejo/10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias - Alytaus administracinėje teritorijoje.

Daugiausia sergančiųjų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Kadangi Kaune sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis jau pasiekė epideminį lygį, nuo pirmadienio Kaune paskelbta gripo epidemija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento duomenimis, Kaune sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis antrąją šių metų savaitę siekė 138,6 atvejo/10 tūkst. gyventojų per savaitę, iš jų gripo - 11,1 proc. Pirmąją metų savaitę sergamumo rodiklis Kaune buvo 121,5 atvejo/10 tūkst. gyventojų per savaitę, iš jų gripo - 7,6 proc. Lyginant dvi savaites stebimas gripo atvejų skaičiaus padidėjimas beveik 2 kartus.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, pirmąją metų savaitę iš Kaune paimtų mėginių laboratoriškai gripo diagnozė patvirtinta 27 asmenims - teigiamų gripo tyrimų dalis sudaro 56,3 proc.

Į Kaune esančias ligonines per šių metų antrąją savaitę dėl gripo kreipėsi 118 asmenų, hospitalizuota 15 vaikų ir 5 suaugusieji. Trys vaikai iki 2 metų gydomi intensyviosios terapijos skyriuje.

Epidemiją paskelbusi Kauno savivaldybė informuoja, kad taip siekiama pristabdyti gripo viruso plitimą. Gripo epidemijos metu labai svarbu laikytis atokiau nuo sergančiųjų, nesilankyti masiniuose renginiuose, žmonių susibūrimo vietose, rūpintis tinkama higiena, o susirgus jokiu būdu neiti iš namų.

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Lyskoitienės teigimu, galiojantys teisės aktai numato, kad teritorijose, kuriose paskelbta gripo epidemija, susirgus nedarbingumo pažymėjimą galima rezervuoti telefonu - nebūtina pačiam vykti į gydymo įstaigą.

Teisės aktuose taip pat nustatyta, kaip gripo epidemijos metu turi dirbti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Pavyzdžiui, reglamentuota, jog jos turi savo darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų, ypač sergančių lėtinėmis ligomis, neįgalių, būtų lankoma namuose. Gydymo įstaigos privalo užtikrinti šeimos gydytojo ar vaikų ligų gydytojo vizitus pas vaikus iki 10 metų į namus, jei šiems pakilusi didesnė nei 38,5 laipsnio temperatūra.

Ten, kur epidemija nepaskelbta, gyventojams ir medikams tenka vadovautis bendromis gydymo įstaigos vidaus taisyklėmis. Visos šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos turi užtikrinti nepertraukiamą - visomis dienomis ištisą parą - paslaugų teikimą.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“