Gripas išguldė trečdalį Lietuvos - devyniolikoje šalies miestų ir rajonų paskelbta epidemija, jau užfiksuota ir trys mirtys nuo šios ligos. Šiandien apibendrinus praėjusios savaitės sergamumo duomenis paaiškės, ar epidemija jau pasiekė piką ir galima laukti atoslūgio, ar atšilę orai padėjo virusui dar labiau išplisti.
Epidemijos banga augo
Kaunas buvo pirmoji gripo užkariauta teritorija - epidemija čia buvo paskelbta sausio 22 d. Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė „Respublikai“ sakė, kad tik gavus šios dienos duomenis bus matyti, ar iš Kauno gripo epidemija dar nesitraukia. Paprastai gripo epidemija trunka 3-4 savaites.
„Manoma, kad visuomenė tampa sąmoningesnė, patys kreipiasi medicininės pagalbos, kad laiku būtų paskirtas gydymas ir išvengta gripo komplikacijų“, - sakė O.Ivanauskienė.
Gyvenimas negali sustoti
Paklausta, ar gyventojai patys nedidina rizikos užsikrėsti, kai epidemijos metu vaikšto į įvairius renginius, kiną, kavines, nors tai nerekomenduojama, visuomenės sveikatos specialistė teigė, kad rekomendacijos nėra kategoriškos.
„Negalima visko uždrausti, uždaryti ar po policininką pastatyti, o žmonėms pasakyti, kad neitų iš namų. Jei esi sveikas, juk reikia nueiti ir į parduotuvę maisto nusipirkti - gyvenimas nesustoja, - sakė O.Ivanauskienė. - Bet grįžus namo reikia nepamiršti nusiplauti rankų. Apskritai epidemijos metu vertėtų į viską budriau reaguoti, pavyzdžiui, laikytis bendravimo atstumo“.
Esama žmonių, kurie dėl savo temperamento įpratę kalbėdamiesi su kitu asmeniu tiesiog „lįsti į akis“, o toks bendravimas „prikišus nosį“ arba užsigulus ant pašnekovo stalo turi nemažos įtakos užsikrečiant oro lašeliniu keliu plintančiomis ligomis, taip pat ir gripu.
Europiečiai „kompleksuoja“
Azijos šalyse ir per epidemijas, ir saugodami kvėpavimo takus nuo užteršto oro žmonės masiškai dėvi apsaugines, t.y. medicinines kaukes (toliau - kaukes). O.Ivanauskienės teigimu, viešai vaikščioti su kaukėmis lietuviams ir kitiems europiečiams kažkodėl atrodo nepriimtina, bet pagalbą ligoniams teikiantys medikai jas dėvi.
„Negalima pamiršti, kad jas reikia ir keisti, - teigia specialistė. - Vienos dviejų kaukių per dieną tikrai per mažai. Bet ir nuolat jų dėvėti nebūtina - tai priklauso nuo bendravimo intensyvumo“.
Jos teigimu, esant sveikam, skiepytis nuo gripo ne vėlu ir per epidemiją. Mat gripo virusas cirkuliuoja visą sezoną ir susirgti galima bet kada.
„Aišku, susirgti įmanoma ir pasiskiepijus nuo gripo, šimtaprocentinės apsaugos skiepai nesuteikia. Tačiau skiepai padeda išvengti gripo komplikacijų ar net mirties, o susirgus, ligos eiga būna lengvesnė“, - aiškino O.Ivanauskienė.
Gripo priešas - imunitetas
Jeigu susirgo vienas šeimos narys, gripas nebūtinai išguldys ir visus jo artimuosius, mat kiekvieno žmogaus organizmo atsparumas virusams yra skirtingas. Tikimybė užsikrėsti bus mažesnė, jeigu ligonis turės atskirą patalpą, į kurią kiti artimieji be reikalo nevaikščios.
„Jei namuose yra ligonis, rekomendacijos išlieka tos pačios - dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas (10-15 min. padarant skersvėjį), aplinkos paviršius valyti drėgnai, - pataria O.Ivanauskienė. - Ligonis turėtų dėvėti kaukę, tačiau ir jo rankos turi būti dažnai plaunamos bei turėtų laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo“.
Ką vartoti imunitetui stiprinti, pasak specialistės, kiekvienas žmogus renkasi individualiai, pasitaręs su savo gydytoju, atsižvelgęs į organizmo savybes, į lėtines ligas, kuriomis serga, ir t.t.
„Kokios nors vienos veiksmingos priemonės išskirti negalėčiau, naudinga taikyti visą jų kompleksą, - teigė O.Ivanauskienė. - Bet pulti gerti maisto papildus, vitaminus, įvairias arbatas ar kramsnoti česnaką reikia ne tik tada, kai užklumpa gripo epidemija - stiprinti organizmą reikia visus metus, kad imuninė sistema būtų pasirengusi atremti virusų ar bakterijų ataką. Nereikėtų pamiršti ir sveikos mitybos, fizinio aktyvumo bei poilsio režimo reikalavimų“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
