3 nuotr.Praėjusią savaitę ypač padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis ir gripu. Kaip teigia specialistai, nemažai sergančių asmenų vengia kreiptis į gydytoją ir ligų nesureikšmina. Tačiau vilnietis Rimvydas Vekerotas ragina į sezonines ligas žiūrėti rimtai - prieš dešimtmetį vyriškiui dėl gripo komplikacijų sustreikavo širdis. Dabar vyro gyvybę palaiko donoro širdis.
Gripas pažeidė širdį
Netrukus sueis penkeri metai, kai 43-ejų R.Vekerotui transplantuota donoro širdis. Transplantacijos galbūt nebūtų niekada prireikę, jei Rimvydas prieš dešimtmetį nebūtų ranka numojęs į gripą. Tada vyriškiui liga pasirodė nerimta - temperatūra nekilo, jautė tik silpnumą ir kaulų laužymą. Į gydytojus vilnietis nesikreipė: „Maniau, temperatūros nėra, tai jei nueisiu pas gydytoją, dar pagalvos, kad simuliuoju“. Praėjus dešimt dienų, Rimvydas pasijuto pasveikęs. Tačiau liga nepraėjo be komplikacijų - po kelių mėnesių jaunam - 33 metų - vyrui pradėjo šlubuoti širdis: pasireiškė aritmija, būdavo silpna, kankino dusulys. Gydytojai diagnozavo kardiomiopatiją - širdies raumens ligą.
„Prieš tai niekad nebūčiau pagalvojęs, kad nuo gripo gali būti tokios pasekmės. Atrodydavo, kas tas gripas... Prieš ligą mano medicinos knygelė buvo tuščia - buvo įrašytas tik vienas peršalimo atvejis. Kai susirgau kardiomiopatija, ligos istorija už telefono knygą tapo storesnė“, - pasakojo vyras.
Auka dėl vaiko
Rimvydo sveikata negerėjo - prireikė donoro. „Donoras atsirado, bet kaip tik tuo metu žmona laukėsi vaiko - širdies atsisakiau, žmonai nieko nesakiau, nes buvo baisu, kad jaudinsis ir įvyks persileidimas“, - prisipažino vyriškis. Tačiau iki sūnaus gimimo Rimvydo širdis nebūtų atlaikiusi - jam buvo įsodinta dirbtinė. Su ja pašnekovas gyveno 9 mėnesius, vėliau gyvenimas suteikė antrą progą - atsirado donoras ir Rimvydui transplantuota širdis, su kuria jis gyvena jau penkerius metus.
„Žmogui, kuris nesigydo nuo gripo, siūlyčiau gerai pagalvoti: man baigėsi gerai, bet ar visiems taip?“ - kalbėjo Rimvydas. Jis prisiminė, kad ligoninėje yra tekę pažinti vyrą, kuris taip pat sirgo kardiomiopatija. Liga buvo persišaldymo ir gripo pasekmė. Pažįstamas iškeliavo anapus...
Gripas klastingas
Bendrosios praktikos gydytoja Jūratė Ivanauskienė sako, kad į gripą reikia žiūrėti rimtai. „Gripas - gana klastinga liga, niekada nežinai, kas gali atsitikti ir kokios bus ligos pasekmės“, - teigia ji.
Tiesa, gripo banga dar tik artėja - jis būdingesnis, kai iš rudens pereinama į žiemos sezoną. Šiuo metu, anot gydytojos, ypač padaugėjo sergančiųjų viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. „Tai neįprasta, nes oras dar nėra tam palankus“, - teigė I.Ivanauskienė.
Jos pasakojimu, virusai pasireiškia labai įvairiai - tai priklauso nuo žmogaus imuniteto. Kai kuriems žmonėms pakyla temperatūra, atsiranda gerklės skausmas, nosies užgulimas, kamuoja sausas kosulys. Kitais atvejais temperatūros gali nebūti arba ji bus nedidelė, pavyzdžiui, plius 37,2 laipsnio Celcijaus. „Temperatūra - žmogaus atsakas į infekciją. Jei žmogus serga, temperatūra turi būti. Jei sergant temperatūros nėra, tai rodo, kad imuninis atsakas nėra pakankamas“, - aiškino medikė.
Anot jos, susirgus geriau pasikonsultuoti su gydytoju, o ne užsiimti savigyda. Jis įvardys, kokia tai infekcija, patars, kaip gydytis. Tada ir sezoninių ligų komplikacijų - plaučių uždegimo, sinusito, miokardito (širdies raumens uždegimo) - pavyks išvengti.
I.Ivanauskienė sako, kad kasmet vis dažniau sezoninės ligos baigiasi komplikacijomis: „Taip yra ne dėl to, kad ligos sudėtingėja, o dėl to, kad žmonės labiau užimti - dirba, nesiilsi ir neišsigydo“.
Epidemija dar negresia
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje didėja sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Praėjusią - 38-ąją - metų savaitę gripu ir ŪVKTI susirgo 13 419 šalies gyventojų. 10 tūkst. gyventojų teko 38,52 atvejo. 2010-2011 m. gripo sezono 38-ąją savaitę bendras sergamumo Lietuvoje rodiklis buvo panašus - 39,5 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, o didžiausias - Kauno administracinėje teritorijoje.
Eglė Paužaitė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė, sako, kad epidemija kol kas negresia. Epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 susirgimo atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę.
Šiuo metu siaučia trijų tipų sezoninio gripo virusai - A(H1N1), A(H3N2) ir B tipas. Kuo jie skiriasi? Kaip paaiškino E.Paužaitė, A tipo gripo virusas yra pats agresyviausias, sukeliantis sunkiausius ligos požymius. Šiuo gripo viruso tipu serga vaikai ir suaugusieji. A tipo gripo virusas geba sukelti epidemijas ir pandemijas. B tipo gripo virusas sukelia lengvesnius ligos požymius. Šiuo gripo viruso tipu dažniau serga vaikai. Gripu galima persirgti ir nejaučiant simptomų. C tipo gripo virusas nesukelia epidemijų, pandemijų.
Anot E.Paužaitės, geriausia apsauga nuo sezoninių ligų - asmens higiena (dažnas rankų plovimas, vienkartinių nosinių naudojimas).
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
