Gripo žygis dar tik prasideda

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, jog paskutiniąją praėjusių metų savaitę bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje išliko panašus kaip prieš tai buvusią, tačiau sergančiųjų gripu daugėjo.

Dėl gripo į ligoninę praėjusią savaitę buvo paguldyti 56 asmenys, iš jų 8 - vaikai iki 2 metų, 27 asmenys iki 17 metų. Vienas asmuo gydytas intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausia sergančiųjų gripu buvo Kauno ir Vilniaus apskrityse.

Nors pasigirsta žinių, kad gripo virusas šiemet ypač „piktas“, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro direktorius prof. Arvydas Ambrozaitis „Vakaro žinioms“ teigė, kad šių metų gripas nėra kuo nors ypatingas. Tai gripo A tipo viruso sukelta liga, kurios eiga priklauso nuo žmogaus imuniteto ir kurio dažniausia komplikacija yra plaučių uždegimas.

A tipo gripo virusas, anot infektologo, visada būna gana „piktas“. Būtent A tipo virusas 2009 m. buvo sukėlęs gripo pandemiją. Tačiau pandemija tada kilo todėl, kad ėmė plisti naujas viruso potipis, kurio anksčiau nebuvo - H1N1. Žmogus šiam potipiui neturėjo atsparumo, dar nebuvo sukurta ir vakcina.

„Šis kadaise pandeminis virusas ir dabar sukelia ligą, bet jis jau yra tapęs sezoniniu - mes jį jau pažįstame, esame su juo susidūrę, be to, turime vakciną. Į šių metų vakcinos sudėtį įeina kaip tik šio - buvusio pandeminio, dabar jau sezoninio - viruso antigenai“, - sakė A.Ambrozaitis.

Gydytojo teigimu, vakcina neapsaugo žmogaus nuo gripo - net ir pasiskiepiję žmonės gali susirgti, tik jie serga lengvesne ligos forma. O svarbiausia, kad jiems nesivysto komplikacijos. Skiepai sukuria specifinį imunitetą - organizme atsiranda specifiniai antikūnai, kurie sunaikina įsibrovėlį - virusą, kuris patenka į organizmą. Todėl skiepytis ypač rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie turi gretutinių ligų, yra imunosupresijos būklės ir kuriems komplikacijų rizika yra didesnė.

Imunitetas, kuris atsiranda persirgus gripu, A.Ambrozaičio teigimu, trunka neilgai - 1-2 metus. Be to, kiekvienais metais atsiranda naujos viruso padermės, nes gripo virusas linkęs keisti savo antigeninę struktūrą, - tiesa, ne tiek, kad kiltų pandemija. Kintant struktūrai atsiranda ne nauji viruso potipiai, o naujos padermės, tada atitinkamai keičiama ir vakcina. Kiekvienais metais vakcina yra koreguojama atsižvelgiant į cirkuliuojančių gripo viruso padermių ypatybes.

Infektologo teigimu, nauji gripo viruso potipiai, galintys sukelti pandemiją, dažniausiai atsiranda, kai žmogus vienu metu užsikrečia paukščių gripo ir žmogaus gripo virusais. Du virusai, susitikę žmogaus organizme, pasikeičia genetine informacija, ir taip gali atsirasti naujas virusas.

Naujiems virusams susikurti labai palanki terpė yra ir kiaulės organizmas. Jeigu kiaulės organizme atsiranda žmogaus gripo, paukščių gripo ir dar kiaulių gripo virusai, genetine informacija gali pasikeisti jau trys virusai ir gali susikurti naujas gripo viruso A tipo potipis, kuriam žmogus dar neturės imuniteto.

„Dar vienas variantas - dabar Pietryčių Azijos šalyse dažni susirgimai paukščių gripu. Šia liga serga paukščiai ir žmonės, kurie turi labai artimą kontaktą su paukščiais. Užsikrėtęs žmogus dažniausiai miršta, nes tai yra labai pavojingas virusas. Tačiau užsikrėtusieji paukščių gripo virusu nepavojingi aplinkiniams žmonėms, nes šis virusas iš žmogaus kitam žmogui neperduodamas, - aiškina A.Ambrozaitis. - Jeigu tas paukščių gripo virusas, patekęs į žmogaus organizmą, mutuotų, jo antigeninė struktūra šiek tiek pasikeistų, jis įgytų savybę plisti tarp žmonių ir kiltų gripo pandemija. To labai bijoma, todėl, kai tik įvyksta paukščių gripo protrūkis Azijoje, ten pradedami masiškai naikinti paukščiai - stengiamasi užbėgti už akių tam, kad neįvyktų pandemija.“

Gydytojo teigimu, visiškai sunaikinti gripo viruso neįmanoma, nes jis cirkuliuoja gamtoje nepriklausomai nuo žmogaus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"