1 nuotr.Sausio 1 d. startavo elektroninis gimimų ir mirčių registravimas, tačiau paaiškėjo, kad šiai naujovei, kaip ir elektroninio recepto išrašymui, pasirengusios toli gražu ne visos gydymo įstaigos, ne visoms tai kol kas ir privaloma. Vis dėlto prie elektroninių sistemų visos įstaigos turės prisijungti iki 2018 m. kovo.
Iki šiol svarbiausias dokumentas organizuojant laidotuves buvo civilinės metrikacijos įstaigos išduotas mirties liudijimas. Nuo sausio 1 d. svarbiausiu dokumentu tapo popierinis medicininis mirties liudijimas, kurį išduoda sveikatos priežiūros įstaiga, o mirusiojo duomenis ji privalo elektroniniu būdu pateikti civilinės metrikacijos įstaigoms, iš kur jie patenka į Gyventojų registrą.
Tačiau jau pirmosiomis metų dienomis naujoji tvarka - informacijos siuntimas iš gydymo įstaigų į civilinės metrikacijos įstaigas - strigo, o tai netekties valandą žmonėms sukėlė nemažai problemų.
Registrų centro atstovų teigimu, informacijos siuntimas jau sutvarkytas, elektroninis duomenų perdavimas jau veikia taip, kaip ir numatyta. Tačiau faktas tas, kad kol kas ne visos gydymo įstaigos prisijungusios ir naudojasi elektronine sveikatos sistema. Ne visoms tai ir privaloma - numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2018 m. kovo 1 d.
Sveikatos apsaugos ministerija „Vakaro žinias“ informavo, kad prievolė vaiko gimimo pažymėjimą bei medicininį mirties liudijimą nuo sausio 1 d. pildyti ir pateikti civilinės metrikacijos įstaigai elektroniniu būdu taikoma tik gydymo įstaigoms, dalyvavusioms elektroninės sveikatos sistemos 2009-2015 m. plėtros projektuose. Šiuose projektuose dalyvavo 150 iš panašaus profilio 500 viešųjų gydymo įstaigų.
Sutartis su Registrų centru, kuris yra pagrindinis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) tvarkytojas, yra sudariusios ir apie 200 projektuose nedalyvavusių įstaigų. Tačiau šimtai įstaigų elektroniniuose informacijos mainuose visiškai nedalyvauja.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės posėdyje teigė, kad tos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios ESPBI duomenų baze nesinaudoja, popierinę mirties liudijimų versiją galės perduoti tik iki 2018 m. kovo 1 d. Kitaip sakant, tos įstaigos, kurios iki šiol nėra prisijungusios, bet kokiu atveju turės prisijungti prie e.sveikatos sistemos ir ja naudotis.
Ministras teigė, kad jau 2018 m. turėtų nelikti ir popierinių receptų.
E.receptas - tai nuo 2005 m. kuriamos Nacionalinės e.sveikatos sistemos, kainavusios daugiau kaip 28 mln. eurų ES ir Lietuvos biudžeto lėšų ir vis dar tinkamai neveikiančios, dalis. Nors pinigai jau išnaudoti, 2015 m. lapkritį startavusi daugiau kaip 1,7 mln. eurų kainavusi e.recepto išrašymo sistema vis dar sunkiai skinasi kelią į gyvenimą - e.receptai vis dar sudaro labai nedidelę dalį visų išrašomų receptų.
„Vakaro žinių“ paklaustas, kas trukdo sveikatos priežiūros įstaigoms išrašinėti e.receptus, Sveikatos apsaugos ministerijos E.sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vedėjas Normantas Dučinskas akcentavo, kad prievolė naudoti e.receptą buvo ne visoms, o tik projektuose dalyvavusioms sveikatos priežiūros įstaigoms. Tokių įstaigų yra 150 iš 600 viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigų. Kitos, projektuose nedalyvavusios sveikatos priežiūros įstaigos, savanoriškai pradėjo naudoti e.receptą.
Kad galėtų naudoti e.receptą, įstaigos turi pasirašyti sutartį su Registrų centru, paruošti darbo vietas darbui su e.receptu, įstaigų personalas turi išmokti naudotis tiek vidinėmis sistemomis arba e.sveikatos portalu.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
