Patikrinus vandens mėginius, paimtus liepos gale po maudynių duše susirgusio legionelioze 59 metų vyriškio bute, viename iš Kauno daugiabučių, aptikta šios sunkios ligos, galinčios baigtis net mirtimi, sukėlėjų. Tyrimą atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus specialistai. Matuojant karšto vandens temperatūra legionelioze susirgusio Šilainių gyventojo bute nustatyta, jog centralizuotai tiekiamas vanduo - ne toks karštas, koks privalo būti.
Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet šis diagnozuotas legioneliozės atvejis mieste yra pirmasis. Pernai bei kai kuriais ankstesniais metais - 2007, 2008 ir 2011 - aisiais buvo diagnozuota po vieną legioneliozės atvejį Kaune. Tačiau 2012 metais mieste nustatyti net 6 šios ligos atvejai.
Kaip teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė, legioneliozė - ūminė infekcinė liga, kurią sukelia Legionella genties bakterijos - L. pneumophila. Ligos inkubacinis periodas - 2-10 dienų. Susirgus, pakyla aukšta temperatūra (40 laipsnių), ligonį krečia šaltis, jis gali viduriuoti, vemti, gali sutrikti sąmonė, orientacija. Pasireiškia plaučių uždegimo požymiai: sausas kosulys, skrepliavimas su kraujo priemaišomis, sunkus kvėpavimas, krūtinės, raumenų, galvos skausmas. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų, iš jų gali mirti nuo 6 iki 15 procentų ligonių.
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, jog legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.
Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla asmenims, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, rūkantiems, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams bei vartojantiems dideles gliukokortikoidų dozes. Vyresni žmonės (per 50 m.) - jautresni šiai infekcijai nei jauni. Profesinei rizikai priklausytų statybos, žemės ir santechnikos darbus bei su aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis ar pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, dirbantys asmenys.
"Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tai - kvėpavimo nepakankamumas, kai plaučiai nebegali organizmui suteikti pakankamai deguonies. Kartais ištinka septinis šokas, kai dėl staiga nukritusio kraujo spaudimo nebepatenka pakankamai kraujo į gyvybiškai svarbius organus, ypač inkstus ir smegenis. Legioneliozė gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą (inkstai staiga praranda gebėjimą atlikti savo pagrindinę funkciją - pašalinti skysčio perteklių ir nereikalingas medžiagas iš kraujo). Kai legioneliozė negydoma skubiai ir veiksmingai, ji gali baigtis mirtimi, ypač jei silpna imuninė sistema",- aiškino O. Ivanauskienė.
Paprastai užsikrečiama viešbučiuose, ligoninėse, darbe įrengtose maudymosi patalpose. Kartais legionelės į kvėpavimo takus gali patekti ir tiesiogiai - respiracinės terapijos metu. Kur kas daugiau jų aptinkama gamybinės ir visuomeninės paskirties vandens objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Plačiai legionelių randama natūralioje aplinkoje - upių ir ežerų vandenyje bei dirvožemyje. Legionelių dauginimuisi reikalingos maistinės medžiagos, kurios gaunamos iš vandens sistemose aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos) bei nuosėdos, nuoviros ar rūdys.
Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis - vanduo. Jos plinta susidarant aerozoliui: kuo mažesni lašeliai - tuo pavojingesni. Legionelių išlikimas aerozoliuose priklauso nuo santykinės oro drėgmės. Jeigu ji padidėja nuo 30 iki 80 proc., išlikimo trukmė padidėja nuo 3 iki 15 minučių. Žmogui įkvėpus pakankamą užkrato dozę, ligos sukėlėjas patenka į apatinius kvėpavimo takus, alveoles ir vėliau išplinta po plaučių audinį.
Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20-45 laipsniai. Žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje jos nesidaugina. Legionelės gali daugintis karšto ir šalto vandens cisternose, ypač vidiniuose paviršiuose, silpnai tekančiame arba visiškai stovinčiame vandenyje, neprižiūrimuose, netvarkinguose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose.
Karštas vanduo sistemoje turi cirkuliuoti ir jo temperatūra turi būti 50-60laipnių. Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50 laipsnių. Šalto vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 25 laipsniai. Rečiau naudojamus dušus ir vandens čiaupus vieną kartą per savaitę reikia atsukti kelioms minutėms ir paleisti vandenį. Visus vandens filtrus būtina valyti ir dezinfekuoti kas 1-3 mėnesius.
"Pastebėję, jog jūsų bute centralizuotai tiekiamas vanduo yra nepakankamos temperatūros, kreipkitės į savo namo administratorių ir reikalaukite, kad būtų užtikrinami legioneliozės prevencijos reikalavimai", - gyventojams pataria Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai.
