Mes nuolatos girdime ir skaitome apie būtinybę gerti pakankamai gryno vandens. Pagal statistiką pusė planetos gyventojų kenčia visai ne dėl jo trūkumo, o dėl nežinojimo, kiek jiems reikia gauti vandens.
Vanduo - jaunystės šaltinis. Mokslininkai mano, kad senėjimo procesas yra tiesiogiai susijęs su skysčių trūkumu ląstelėse, juk senstant vandens kiekis organizme mažėja, troškulio jausmas nuslopsta ir organizmas tiesiog išdžiūva. Būtent todėl vyresnio amžiaus žmonėms reikia ypač kreipti dėmesį į tai, kiek vandens išgeria.
Apskaičiuoti, kiek vandens reikia organizmui, labai paprasta. Jei paros norma - 30 ml/1 kg kūno svorio, tai visiems žinoma taisyklė - 2 litrai per dieną - gali būti taikoma tik vidutinio svorio žmonėms (sveriantiems apie 70 kg). Jei esate galiūno sudėjimo, gerti reikia daugiau. Beje, kai gerti visai nesinori, organizmą galima aprūpinti skysčiais suvalgius sriubos lėkštę, užkandus šviežių vaisių ar daržovių - juose yra gana daug vandens. O jei jūsų mėgstamas patiekalas - kiaulienos kepsnys ar sumuštiniai su riebia šonine, nesistebėkite, jei aptiksite pabrinkimų. Mat perdirbdamas baltymus, riebalus ir angliavandenius organizmas išskiria skysčius, o daugiausia vandens netenka perdirbdamas riebų maistą. Taigi riebalai - rimtas krūvis ne tik kepenims, bet ir inkstams.
Nevertėtų gerti vandens vaikštant, vis gurkštelint iš buteliuko. Jei tai tampa įpročiu, burnos receptoriai praranda jautrumą ir troškulio pojūtis pamažu silpnėja. Ypač dažnai tai atsitinka vyresniems žmonėms. Geriau dieną pradėti 1-2 stiklinėmis vandens, kad organizmas turėtų atsargų ir galėtų jomis naudotis dieną. Per šaltas vanduo pavojingas ne tik dėl rizikos gauti anginą. Ledinis skystis, išgertas po sočių pietų, priverčia organizmą dar nesuvirškintą maistą nustumti į žarnyną. O dėl to gali sutrikti virškinimas. Optimali skysčio temperatūra - 7-15 laipsnių. Mineralinio vandens mėgėjams reikia priminti, kad kasdien gerti tinka tik tuos vandenis, kuriuose druskų yra ne daugiau kaip 1-2 g/1 l. Gydomųjų vandenų dažnai gerti negalima, nes jie yra tarsi vaistai - būna kontraindikacijų.
Nors troškulį geriausiai malšinti grynu vandeniu, vis dėlto kažin ar apsieisime be arbatos arba vaisių sulčių. Tai nieko bloga, juk ir arbata, ir sultys - neblogi skysčių šaltiniai. O saldžių gazuotų gėrimų ir vaisių nektarų geriau atsisakyti: šiuose gėrimuose yra pernelyg daug cukraus, todėl dėl jų galima priaugti svorio ir sutrikdyti medžiagų apykaitą. Pavyzdžiui, vienoje stiklinėje saldaus limonado yra apie 20 g cukraus, tai yra keturi gabaliukai rafinado. Deja, gazuoti gėrimai su saldikliais taip pat ne itin naudingi. Mat dauguma cukraus pakaitalų lieka ant gleivinės ir blokuoja troškulio receptorius. Kuo daugiau geriate gazuotų gėrimų, tuo daugiau norisi gerti. Alus taip pat negali pretenduoti į gero troškulio malšintojo vardą. Šis gėrimas pasižymi šlapimą varančiuoju poveikiu ir, užuot papildęs skysčių trūkumą, veikia atvirkščiai.
Dešimt priežasčių gerti daugiau gryno vandens
Labai dažnai sveikos mitybos specialistai, dietologai ir net gydytojai daug daugiau dėmesio skiria maisto produktams ir jų kaloringumui, dažnai pamiršdami, kad maisto medžiagas į ląsteles nugabena vanduo ir organizmui reikia gauti pakankamą tirpiklio kiekį. Be to, troškulys dažnai painiojamas su alkiu, ir vietoj stiklinės vandens žmogus ieško „ko nors skanaus“. Vanduo - labiausiai paplitęs Žemėje tirpiklis, ir su kuo daugiau priemaišų jis patenka į organizmą, tuo mažesnė jo nauda. Arbata, kava, pienas, sultys ir kiti skysti maisto produktai, aišku, naudingi, o dažnai ir būtini, bet jie negali visiškai pakeisti paprasto gryno vandens.
Mūsų kraujo 80 proc. sudaro vanduo, kuris yra būtinas naujoms kraujo ląstelėms susidaryti. 50 proc. mūsų kaulų sudaro vanduo, ir vanduo yra būtinas kaulo audinio atsinaujinimui.
Pakankamai geriant vandens mažėja skausmas, nes gerėja limfinės sistemos būklė.
Limfinė sistema - tai mazgų, takų ir talpyklų tinklas, kuris iš kūno audinių šalina kenksmingas medžiagas, jai nuolatos reikia vandens. Vanduo ištirpina ir šalina toksinus bei gyvybinės veiklos atliekas iš organizmo.
Vanduo dalyvauja sutepant sąnarius ir mažina jų skausmą, apsaugo nuo ankstyvo susidėvėjimo.
Vanduo gerina medžiagų apykaitą.
Antsvorio turintys žmonės dažnai nepakankamai geria vandens.
Vanduo palaiko organizmo temperatūros pusiausvyrą.
Vanduo sudaro reikiamas sąlygas sklisti nerviniams impulsams, t.y. funkcionuoti nervų sistemai.
Vieno žmogaus smegenys ir nervų sistema, kaip rodo tyrimai, pagamina apie 60 vatų elektros energijos, todėl laidumo sumažėjimas dėl skysčių trūkumo sulėtina reakcijas ir mąstymo procesą.
Vanduo slopina apetitą. Todėl bet kuri dieta turi prasidėti nuo teisingo vandens vartojimo. Vandens reikia absoliučiai visiems organams.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
