Mamos nori gimdyti namuose, o ko norėtų kūdikiai?

Viena darbo grupės narių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė „Vakaro žinioms“ teigė, kad pati idėja oficialiai leisti moterims gimdyti namuose nėra originali - gimdymas namuose yra vienaip ar kitaip reglamentuotas 20 Europos valstybių, tarp jų ir mūsų kaimyninėse šalyse Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.

„Sakyčiau, svarbiausia, kad atsirado iniciatyva teisiškai reglamentuoti gimdymą namuose, oficialiai suteikti moterims tokią galimybę ir taip išvengti gimdymo namuose kriminalizavimo, - teigia medikė. - Gerai, kad sėdame prie vieno stalo ir kalbame. Mums, šios srities profesionalams, labai naudinga išgirsti žmonių lūkesčius, pastebėti, kuriose srityse turime tobulinti savo darbą.“

Profesorės manymu, esant dabartinei situacijai gimdyti namuose nėra saugu, o užtikrinti gimdymo namuose saugumą sudėtinga. Tačiau tai padaryti būtina, nes faktas, kad gimdymų namuose yra ir bus.

Vis dėlto medikė atkreipia dėmesį: tyrimai rodo, kad, esant normaliam fiziologiniam gimdymui, jo baigtys nesiskiria gimdant ligoninėje ar namuose, tačiau naujagimiui kur kas didesnė rizika kyla gimdymo namuose metu.

R.Nadišauskienė pabrėžė, kad gimdymo paslaugos kokybė Lietuvoje, lyginant su kitomis sveikatos priežiūros sritimis, yra bene patikimiausia. Iš tūkstančio gimstančių naujagimių dėl vienokių ar kitokių dažniausiai su paslaugos kokybe nesusijusių priežasčių žūsta maždaug du - tai yra labai mažai.

Tad gimdymo namuose šalininkų teiginys, kad gimdyti ligoninėse yra nesaugu, medikės manymu, nėra teisingai suformuluotas. Galbūt kai kurioms moterims psichologinio nesaugumo jausmą sukelia tai, kad visą jų nėštumo, gimdymo ir po gimdymo laikotarpį keičiasi specialistai: vieni nėščiąją prižiūri iki gimdymo, kiti - gimdymo metu, dar kiti - po gimdymo.

„Gimdymo namuose šalininkai pageidauja, kad profesionali aukščiausios kvalifikacijos akušerė stebėtų nėštumo eigą, priimtų gimdymą ir prižiūrėtų mamą ir naujagimį po gimdymo, konsultuotų mamą laktacijos, žindymo klausimais. Žinoma, būtų labai gerai, jei nėščiąją ir naujagimį prižiūrėtų vienas žmogus, tačiau šiais laikais tai yra prabanga ir tą labai sunku užtikrinti - sistema neturi tiek pajėgumų ir lėšų“, - sako R.Nadišauskienė.

Dar vienas dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį, - tai akušerės, kaip laisvosios profesijos atstovės, vaidmuo. Kol kas Lietuvoje už viską atsako gydytojas, tačiau akušerė yra tas specialistas, kuris turėtų būti atsakingas už be komplikacijų besiklostantį nėštumą ir gimdymą. Jis turi turėti pakankamai kompetencijos stebėti normalų fiziologinį nėštumą ir pamatyti, jeigu atsiranda rizikų, kad gimdyvę toliau stebėti perimtų gydytojas. Kai tai bus reglamentuota, atsiras gerokai daugiau aiškumo ir psichologinės ramybės nėščiosioms.

„Gimdymo namuose šalininkai kalba apie moters teisę rinktis. Mes jos neneigiame - tereikės įvesti informuoto sutikimo pasirašymą, - sako gydytoja. - Tačiau yra dar vienas be galo svarbus aspektas: jei moteris nori gimdyti namuose, o specialistai sako, kad konkrečiu atveju gimdymas namuose bus rizikingas, kieno sprendimas viršesnis? Juk čia dalyvauja ir dar vienas asmuo - kūdikis, kuris negali pareikšti savo nuomonės. Kaip užtikrinti jo teisę gimti saugiai? Apie tai taip pat turi būti diskutuojama.“

Anot R.Nadišauskienės, kol kas kyla labai daug sisteminių problemų, reikia keisti nemažai įstatymų. Pagal dabar galiojančius teisės aktus licencijuotos akušerės gali dirbti tik gydymo įstaigose, tad oficialiai priimti gimdymą namuose jos neturi teisės. Yra ir daugybė kitų klausimų, kuriuos reikia spręsti, - atsakomybės, kvalifikacijos, kompetencijos ir kt.

Vis dėlto, specialistės manymu, atlikus visus būtinus darbus galima ne tik sukurti teisinę bazę gimdymams namuose, bet ir dar labiau patobulinti darbą stacionaruose, kad kuo mažiau moterų norėtų ir išdrįstų gimdyti namuose.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“