Sveikatos apsaugos ministerija visuomenės apsaugai nuo galimų avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje pasekmių už 1,3 mln. eurų įsigijo 4 mln. jodo tablečių - 0,32 ct/vnt. Kadangi vaistinėje jodo preparato kaina yra gerokai mažesnė - maždaug 3 eurai už 50 vnt. dėžutę arba 0,06 ct/vnt., „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kodėl šie, ministerijos perkami preparatai, kainuoja gerokai brangiau. Ir ar mažos tabletytės padėtų nelaimės atveju?
Jodas ir stabilusis jodas skiriasi
SAM atstovė Valda Dirginčienė atkreipė dėmesį, kad visuomenę pasiekia ne visai tiksli informacija apie tai, jog apsaugai nuo radiacijos poveikio neva tinka jodo lašai. Jie skirti tik išorinių žaizdų dezinfekavimui, bet ne vidiniam vartojimui. Ji patikslino, kad branduolinės avarijos atveju vartojamas ne įprastas, o stabilusis jodas - kalio jodido tabletės, kurių pagrindinė paskirtis - apsaugoti skydliaukę. Būtent šių tablečių buvo įsigyta ir jos, bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis bei savivaldybių administracijomis, bus dalinamos gyventojams.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, būtina suprasti, kad kalio jodidas yra vaistas, todėl jis gali būti vartojamas tik pavojaus atveju gavus rekomendacijas iš SAM.
„Nelaimės atveju būtų duodami tikslūs nurodymai, kada ir kaip vartoti stabilųjį jodą. Kviečiu gyventojus rūpintis savo ir artimųjų sveikata, žiūrėti į ją atsakingai ir neužsiimti savigyda“, - akcentavo viceministras A.Šešelgis.
Vaistų saugumo informacijos skyriaus atstovas Linas Mažeika taip pat nurodė, kad skirtumas tarp jodo preparatų ir stabiliojo jodo yra didelis.
„Dažniausiai vaistinėse sutinkamą iš dumblių gaminamą jodo preparatą galima prilyginti joduotai druskai. Jodo jame galbūt ir yra, tačiau jis nėra skirtas apsaugoti žmones galimų ekstremalių situacijų atveju. Kas kita - kalio jodidas. Lietuvoje yra registruotas austrų gamybos preparatas „Potassium iodide G.L. Pharma 65 mg.“ (didžiausia mažmeninė 20 tablečių kaina - 9,57 euro arba 0,35 ct/vnt.). Gamintojas pats nurodo, kad jis vartojamas tik atominio ar branduolinio reaktoriaus avarijos atveju ir skirtas apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo izotopo poveikio“, - sakė L.Mažeika.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad gaminant bet kokį vaistą yra atliekama nemažai tyrimų, tad, teisingai vartojant, jų veiksmingumu ir teigiamu poveikiu organizmui abejoti nereikėtų.
„Nelaimės atveju jodo tabletę reikėtų išgerti kaip galima anksčiau, tačiau tolesnį jų vartojimą, įvertinus visas aplinkybes - radiacijos pasklidimą, radioaktyvaus debesies judėjimą ir t.t., - turėtų nurodyti specialistai“, - sakė pašnekovas.
Persistengti nesveika
Akademiko, gydytojo gastroenterologo, biomedicinos mokslų hab. dr. Limo Kupčinsko teigimu, jeigu priimtas politinis sprendimas dėl to, jog Baltarusijos AE yra potencialiai pavojingas objektas, Lietuvos valdžia turėjo imtis priemonių.
„Tikimybė, kad mūsų kaimynystėje pasikartos Černobylio ar Fukusimos istorija, yra maža, tačiau tam būtina pasiruošti. Reikia suprasti, kad įvykus tokio masto avarijai, didesne problema taps gerokai rimtesnio gydymo reikalaujanti spindulinė liga, o jodo tabletės skirtos tam, kad neutralizuotų normas viršijantį ir žmogaus organizmui galintį pakenti radioaktyvųjį jodą“, - sakė specialistas.
Santaros klinikų gydytojas endokrinologas Vaidotas Urbanavičius patvirtino, kad galimos atominės avarijos atveju jodas tikrai bus labai svarbus. Tačiau jodido tablečių poveikis yra trumpalaikis ir jų paskirtis - apsaugoti skydliaukę, tačiau nuo kitų branduolinės nelaimės keliamų pavojų jos neapsaugos. Tokiu atveju gyventojams vis tiek reikėtų galvoti apie papildomą apsaugą: slėptis, uždaryti langus, pasirūpinti švariu geriamuoju vandeniu ar maistu arba, esant galimybei, išvykti iš nelaimės zonos.
Specialistas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors jodas žmogaus organizmui yra būtinas, per didelė jo dozė gali ir pakenkti.
„Rekomenduotina jodo paros norma suaugusiam žmogui yra 150 mikrogramų. Tiek mes dažniausiai gauname su joduota druska ar maisto produktais. Ekstremalioms situacijoms skirtose tabletėse yra 65 miligramai arba 130 miligramų kalio jodido druskos
(1 miligramas - 1000 mikrogramų - aut. past.), tad jų profilaktiškai vartoti ne tik nerekomenduotina, bet ir negalima.
Taip pat galvojant apie profilaktinį jodo vartojimą, reikia įvertinti asmens amžių ir sveikatą. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga skydliaukės ligomis, tad per didelė jodo dozė gali tapti savotišku ligos „katalizatoriumi“. Net Pasaulinė sveikatos organizacija perspėja, kad vyresnio amžiaus žmonėms jodo preparatai ne visada yra naudingi ir per didelis jų kiekis gali tapti skydliaukės veiklos sutrikimų priežastimi“, - priminė pašnekovas.