Lietuvoje šiemet tymais jau susirgo 27 žmonės, nors pernai buvo užregistruoti vos du tymų atvejai, ir tie - įvežtiniai. Medikai teigia, kad vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti šią ligą, - profilaktinis skiepijimas, tačiau jau kelerius metus vaikai nuo tymų skiepijami vis rečiau.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iki gegužės 30 dienos Lietuvoje tymais susirgo 3 vaikai ir 24 suaugusieji. Visi jie nebuvo skiepyti arba skiepyti tik viena tymų vakcina.
Šiuo metu labai dideli tymų protrūkiai registruojami Gruzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pranešama, kad Gruzijoje tymais serga apie 3800 asmenų, užregistruotos ir dvi mirtys. Vienas iš mirusiųjų - 11 mėnesių kūdikis. Jungtinėje Karalystėje užregistruota apie 1500 tymų atvejų, vienas asmuo nuo tymų mirė.
Serga ir suaugusieji
Tymai yra ūmi, ypač užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu: kosint, čiaudint, per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji.
ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Giedrius Foktas ragina tėvus ir globėjus nerizikuoti vaikų sveikata ir peržiūrėti savo vaikų skiepijimų nuo tymų būklę.
Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Vaikai skiepijami kombinuota tymų - epideminio parotito - raudonukės (MMR) vakcina 15-16,5 mėnesio ir 6-7 metų amžiaus. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus.
Tymai nėra tik vaikų liga, šia liga serga ir suaugusieji. Tad suaugusiesiems, neskiepytiems nuo tymų ir nesirgusiems, taip pat rekomenduojama pasiskiepyti. Ypač svarbu tai padaryti prieš keliaujant į užsienį.
Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai dažnai sergama šalyse, kur skiepijimų mastas nepakankamas.
Virusas ypač lakus
Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas - aerogeninis.
Tymų virusas yra ypač lakus, jis plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas jautrus saulės ultravioletiniams spinduliams, cheminėms medžiagoms, todėl ant įvairių aplinkos paviršių išlieka gyvybingas iki 2 valandų. Tymų virusas patogeniškas tik žmogui.
Infekuotas asmuo virusą į aplinką išskiria 4 dienas iki pirmųjų ligos požymių ir pirmas 4-7 ligos dienas.
Ligos inkubacinis periodas trunka 10-12, kartais - 19-21 dieną. Ši liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia - galvos srityje, vėliau bėrimas plinta žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Dažniausios tymų komplikacijos - pneumonijos (plaučių uždegimai), laringitai (gerklų uždegimai), otitai (ausų uždegimai). Retais atvejais liga gali komplikuotis ir baigtis encefalitu (smegenų dangalų uždegimu).
Sutramdo tik skiepai
Medikai teigia, kad skiepijimai gyvąja susilpninta tymų vakcina yra veiksmingiausia priemonė, galinti suvaldyti šią ligą. Tačiau problema ta, kad jau kelerius metus vaikų skiepijimo mastas Lietuvoje mažėja.
Lietuvoje 2011 ir 2012 m. nuo tymų buvo paskiepyta kiek daugiau nei 93 proc. vaikų iki dvejų metų. Stebėjimų duomenys ir Europos valstybių patirtis rodo, kad tymų virusas neplinta visuomenėje tik tuo atveju, kai paskiepijama ne mažiau kaip 95 proc. vaikų.
Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, net ir 2 proc. sumažėjus skiepijimo mastui, tymai netrunka priminti apie save. Tai šiuo metu ir stebima Lietuvoje.
- Ar tikrai skiepai - vienintelė priemonė, galinti apsaugoti mus nuo tymų? - „Respublika“ teiravosi Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojos doc. Irenos NARKEVIČIŪTĖS.
- Tikrai. Jokios kitos priemonės nėra. Ir taip yra visame pasaulyje.
Neseniai grįžau iš Berlyne vykusio Europos kongreso, kur buvo kalbama apie tymų paplitimą Europoje, ir situacija ten tikrai prasta - kai kuriose šalyse užregistruojama po 20-30 tūkst. atvejų kasmet. Ir ten buvo akcentuojama, kad būtina skiepytis. Tik problema - žmonės galvoja, kad pakanka vieno karto ir apsauga garantuota visam gyvenimui. Tačiau taip nėra. Po kelerių metų žmogus vėl tampa imlus tymų virusui, tad praradus imunitetą vėl reikia pasiskiepyti. To kartais nesupranta net medikai.
- Tačiau vakcinų sukurta daug ir nuo įvairių ligų, žmonėms vis sunkiau atsirinkti, kas tikrai būtina, o kas - ne?
- Kai nueini į turgų, ten visko siūlo, tačiau juk visko nenusipirksi, be to, visko ir nereikia. Kiekvienu atveju riekia žiūrėti individualiai, kas ką siūlo ir nuo ko reikia konkrečiam žmogui skiepytis. Tačiau tos vakcinos, kurios įtrauktos į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir kompensuojamos valstybės, - nediskutuotinas klausimas.
Deja, Lietuva nėra tokia turtinga valstybė, kad į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktų dar ir vakcinas nuo rotavirusinės, pneumokokinės infekcijos. Kai kuriose šalyse ir skiepai nuo šių ligų yra kompensuojami valstybės. Tad skiepyti vaikus nuo šių ligų ar ne, tenka spręsti patiems tėvams.
- Kaip vertinate pastaruoju metu ypač dažnas kalbas, kad skiepai - tai tik farmacininkų biznis, komercija?
- Jei nebūtų išrasta vakcina nuo tymų, nežinia, kas dabar būtų. Manau, sirgtume visi, o tai būtų dideli nuostoliai ir žmonėms, ir valstybei. Tą patį galima pasakyti ir apie difteriją, stabligę, poliomielitą. Rizikuoti ir, vaikydamiesi madų, neskiepyti nuo šių labai sunkių ligų savo vaikų gali tik visiškai neturintys proto.
Žinoma, farmacijos pramonė siūlo įvairių vakcinų nuo įvairių ligų, kai kurios vakcinos nėra labai patikimos, tad pats žmogus sprendžia, nori skiepytis ar ne.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Būkime sveiki“
