Lietuvoje pastaraisiais metais diagnozuojama po daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai auga. Tačiau yra ir gera žinia - susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas didėja.
Norėtųsi geresnių rezultatų
Kaip informuoja Vilniaus universiteto Onkologijos instituto specialistai, atlikus ilgalaikių išgyvenamumo pokyčių analizę nustatyta, kad žmonių, kuriems buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys, išgyvenamumas padidėjo beveik 12 proc. 1995-1999 m. susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas buvo 34 proc., o 2005-2009 m. - 45,9 proc.
Tačiau skelbiami ir kiti skaičiai: EUROCARE duomenimis, Europoje nuo 1999 m. iki 2007 m. tiesiosios žarnos (dalis storosios žarnos) vėžiu susirgusiųjų išgyvenamumas pagerėjo nuo 52 proc. iki 58 proc. 
Pasak VU Onkologijos instituto direktoriaus prof.Narimanto Evaldo Samalavičiaus, galima pasidžiaugti tuo, kad storosios žarnos vėžio gydymo rezultatai Lietuvoje gerėja. Tačiau Lietuvos situacija storosios žarnos vėžio srityje yra netoli blogiausių Europos Sąjungoje.
„Tiesą sakant, tokio akivaizdaus mūsų atsilikimo, kokį konstatavo EUROCARE, mes tiesiog nesitikėjome“, - sako gydytojas.
Anot N.E.Samalavičiaus, Lietuvoje gerėja diagnostika, tyrimų prieinamumas, vis daugiau kalbama apie storosios žarnos vėžį ir tikimasi, kad vis daugiau žmonių gaus nepavėluotą pagalbą. Tačiau rezultatai vis dar nėra tokie, kokių norėtųsi.
„Manau, kad šiandien turėtume akcentuoti vieną labai svarbų dalyką - storosios žarnos vėžio gydymas turi būti multidisciplininis, - sako onkologas. - Šis vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, turi būti gydomas ten, kur yra onkologų komanda. Kitaip tariant, labai svarbu, kad storosios žarnos vėžys būtų gydomas tose įstaigose, kurios gali suteikti pacientui visavertę onkologinę pagalbą - ten, kur galima derinti chirurgiją, medikamentinę terapiją ir spindulinį gydymą. Šiandien, be VU Onkologijos instituto, tokią pagalbą storžarnės vėžiu susirgęs žmogus gali gauti Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigose“.
Ne visos galimybės išnaudojamos
N.E.Samalavičiaus teigimu, VU Onkologijos instituto tiesiosios žarnos vėžio gydymo duomenys rodo, kad daugiau nei 80 proc. pacientų, susirgusių tiesiosios žarnos vėžiu sudėtinis gydymas pradedamas nuo spindulinio gydymo prieš atliekant operaciją. Pasaulyje įrodyta: jeigu spindulinis gydymas nepaskiriamas laiku ir apie tai pagalvojama tik po operacijos, rezultatai - tiek funkciniai, tiek išgyvenamumo - kur kas prastesni.
VUOI šiandien turi beveik visas diagnostikos ir gydymo priemones, reikalingas storosios žarnos vėžiui gydyti. Kiekvieno paciento, patekusio į institutą, sveikatos situacija aptariama multidisciplininėje komandoje, jam parenkamas pats geriausias individualizuotas gydymas. Čia plačiai taikoma minimaliai invazinė chirurgija. Tikimasi, kad kai Lietuvoje atsiras robotinė chirurgija, kuri jau yra pasiteisinusi, ypač tiesiosios žarnos vėžio atvejais, VUOI bus viena iš pirmųjų įstaigų, kurioje pacientai galės gauti ir šią pagalbą.
Tačiau šiandien Lietuvoje daugiau nei pusė storosios žarnos vėžio atvejų diagnozuojami vėlyvųjų stadijų, todėl labai svarbu esant išplitusiam storosios žarnos vėžiui taikyti optimalią chemoterapiją ir biologinę terapiją. Dauguma šių ligonių neoperuotini, jiems taikoma tik sisteminė terapija. Koks bus šių ligonių išgyvenamumas, priklauso ne tik nuo teisingo gydymo režimo pasirinkimo, bet ir nuo efektyvių vaistų prieinamumo.
Deja, biologinė terapija Lietuvoje skiriama tik daliai ligonių - apie 30 proc. visų metastazavusiu kolorektaliniu vėžiu sergančių pacientų, ir tik pirmos eilės gydymui. Vyresniems pacientams, kurių amžius didesnis nei 70 metų, taikoma mažiau agresyvi chemoterapija, todėl biologinio preparato bevacizumabo pridėjimas smarkiai pagerintų jų gydymo efektyvumą, nepadidindamas toksiškumo. Be to, taikant šiuolaikinį gydymą chemoterapija kartu su biologine terapija, galima tikėtis didesnio naviko metastazių sunykimo ir galimybės atlikti metastazių rezekciją, kuri užtikrintų daug ilgesnį šių ligonių išgyvenimą.
„Skirti biologinę terapiją ne tik pirmos eilės gydymui, bet ir antros bei trečios eilės yra įprasta daugumoje Europos šalių, - sako N.E.Samala-vičius. - Kuo daugiau efektyvios terapijos galimybių turėsime, tuo ilgiau mūsų pacientai gyvens. Galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo ankstyvos diagnostikos, modernios chirurgijos ir spindulinio gydymo, bet ir nuo adekvataus bei šiuolaikiško medikamentinio gydymo ir jo prieinamumo“.
Skaičiai
Lietuvoje pastaraisiais metais diagnozuojama po daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet.
Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja.
Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje 2011 m. buvo diagnozuoti 1629 nauji storosios žarnos vėžio atvejai, jie sudarė 9,1 proc. visų piktybinių navikų.
Susirgimai storosios žarnos vėžiu užima antrą vietą ir tarp susirgimų (neskaičiuojant odos vėžio), ir tarp mirčių nuo vėžio.
Apie Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą
Programa patvirtinta 2009 m. birželio 23 d. Jos tikslas - kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį.
Pagal programą kas dvejus metus nemokamai turėtų būti tikrinami asmenys, sulaukę 50-74 metų.
Jiems atliekamas slapto kraujavimo testas, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Tai leistų efektyviai gydyti šią ligą, kad pacientas galėtų visiškai pasveikti.
Programa nuo 2012 m. sausio 1 d. įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, nuo 2013 m. liepos 1 d. - Panevėžio ir Tauragės apskrityse, nuo 2014 m. sausio 1 d. - Alytaus apskrityje.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Būkime sveiki“
