1 nuotr.Kasmet žiemą 15 procentų Žemės gyventojų suserga gripu. Ir tikrai ne visi tinkamai įvertina šios ligos riziką. Gripas - tai sunki virusinė infekcija, kuri gali pakirsti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus ir socialinės padėties. Ši liga yra laikoma mirtinai pavojinga, nes ji neigiamai veikia visas organizmo sistemas ir gali sukelti širdies ir kraujagyslių nepakankamumą, sutrikdyti inkstų veiklą ir t.t. Nors gripas yra dažnai pasitaikanti liga, daugelis apie jį vis tiek praktiškai nieko nežino. Todėl gimsta mitai, kurie tik užtęsia gydymą ir neretai būna sunkių komplikacijų priežastis.
1 mitas
Gripu galima susirgti vaikštant be kepurės
Tradiciškai mamos taip gąsdina vaikus: jei išeis į lauką vienplaukis, būtinai nušals ausis ir susirgs gripu arba meningitu. Tačiau šiame teiginyje yra tik nedidelė dalis tiesos. Vaikščiojimas lauke be kepurės savaime gripo dar nesukelia. Virusas į organizmą patenka oro lašeliniu būdu. Ant nosies gleivinių jis gali patekti nuo rankų, iš oro ir pan. Tačiau vaikščioti nepridengta galva žiemą - ne geriausia mintis. Organizmą peršaldžius silpnėja imunitetas, ir organizmas tampa neatsparesnis infekcijoms ir virusams. Tuomet ir galima susigriebti gripą.
2 mitas
Neužsikrėsti padeda imunomoduliatoriai
Kadangi vaistinėse galima įsigyti įvairiausių imunitetą stimuliuojančių preparatų, žmonės juos profilaktiškai pradeda gerti saujomis, įsivaizduodami, kad šie vaistai stiprina imunitetą ir žmogus tampa atsparesnis infekcijoms. Iš tiesų yra nevisiškai taip. Besaikis vaistų vartojimas pavojingas sveikatai. Nors imunostimuliatoriai ir priskiriami prie nekenksmingų preparatų, vis dėlto tai yra vaistai, ir vartoti juos galima tik pasitarus su gydytoju ir jo nurodytais kiekiais. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad kišimasis į žmogaus imuninės sistemos darbą gali turėti nepageidaujamų pasekmių jo sveikatai.
Jei norite imtis profilaktikos, atkreipkite dėmesį į šias paprastas taisykles:
Venkite žmonių susibūrimo vietų, t.y. kai sergančiųjų daugėja, neverta lankytis koncertuose ir parodose.
Kuo dažniau plaukitės rankas muilu.
Grįžę iš lauko praplaukite nosį sūriu vandeniu.
Kuo dažniau vėdinkite patalpas.
Įtraukite į racioną citrusinių, rūgštaus pieno produktų, baltymų.
Kai reikia būti žmonių masinio susibūrimo vietose - transporte arba parduotuvėje, dėvėkite kaukę.
3 mitas
Visas problemas padės išspręsti liaudies medicina
Neretai žmonės gydosi gripą naminiais vaistais: kosėdami kvėpuoja virtų bulvių garais, namuose visur pridėlioja česnako, sloguodami į nosį lašinasi svogūno sulčių. Bet sergant gripu to daryti kategoriškai neleistina. Teigiamo liaudiškų vaistų poveikio niekas neneigia, bet jie yra veiksmingesni sergant kitomis ligomis, ypač kaip profilaktikos priemonė. Jeigu jais kovosite su gripu, atsisakydami oficialaus gydymo, yra didelė rizika patekti į ligoninę. Be to, ne visi liaudiški vaistai yra nekalti, pavyzdžiui, svogūno sultimis galima nusideginti nosies gleivinę. O tai - ir papildomas skausmas, ir dar vienas užkrato šaltinis.
4 mitas
Gydyti gripą nėra prasmės - pats praeis
Toks įsitikinimas mirtinai pavojingas. Juk kasmet gripas pasiglemžia daugybę gyvybių tų žmonių, kurie su infekcija nekovojo. Tik atrodo, kad užtenka prisigerti įvairių temperatūrą mažinančių preparatų ir arbatos su citrina ir medumi. Taip, kurį laiką tokios priemonės gali padėti, tačiau virusas tuo metu toliau dirba savo juodą darbą, ir toks pasitikėjimas savo jėgomis gali baigtis plaučių uždegimu, širdies raumens uždegimu, inkstų ir kepenų nepakankamumu. Ūminė gripo fazė praeina per dieną, ir būtent tuo metu reikia iškart pradėti gydytis. Palaukus keletą dienų sveikatai gali būti padaryta didelė žala, o kai kada - neatitaisoma.
5 mitas
Infekciją padės įveikti antibiotikai
Toks įsitikinimas yra labai paplitęs, nors gydytojai pastaruoju metu jau skelbia aliarmą. Juk antibiotikai - bakterinėms infekcijoms gydyti skirti vaistai. O gripas - virusinis susirgimas. Vadinasi, antibiotikai šiuo atveju neveiks. Svarbu nepamiršti dar ir to, kad netinkamai pasirinkę gydymą ne tik prarasite laiko, bet ir rizikuojate papildomai pakenkti sveikatai. Vartojant tokius stipriai veikiančius preparatus gali išsivystyti nemažai patologinių būsenų, tokių kaip alergija ar disbakteriozė, sutrikti endokrininės sistemos darbas ir pan. Aklai vartoti tokius vaistus negalima. Gripui gydyti esant reikalui skiriami specialūs antivirusiniai vaistai, kurie veikia tikslingai. O skirti tokius vaistus gali tik gydytojas.
Gripo epidemija
Išaugus sergamumui peršalimo ligomis, gripo epidemija nuo antradienio paskelbta Jonavos rajone. Pirmadienį epidemija buvo paskelbta Kauno mieste.
Pastarąją savaitę didžiausias sergamumo rodiklis registruotas Alytaus administracinėje teritorijoje. Sausio 9-15 dienomis visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 109 asmenys, 7 asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai sergančiųjų gripu buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Gripas plinta ir Latvijoje, ypač Rygoje, Liepojoje, Jūrmaloje ir Jėkabpilyje.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
