1 nuotr.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2015 metais Lietuvoje užregistruoti 157 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai - 115 vyrų ir 42 moterims. Iki šių metų sausio 1 d. iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2535 asmenims.
Daugiau nei pusė (55,4 proc.) pernai nustatytų ŽIV atvejų užsikrėtė lytinių santykių metu: 37,6 proc. (59 asmenys) - heteroseksualių ir 17,8 proc. (28 asmenys) - homoseksualių. Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų pernai nustatyta dvigubai daugiau nei užpernai. Beveik kas trečias (44 asmenys, 28 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. 16,6 proc. (26 asmenų) - užsikrėtimo būdas nenustatytas. ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejų neužregistruota.
Per visą ŽIV registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2015 m.) ŽIV infekcija diagnozuota penkiems vaikams, nėštumo ar gimdymo metu užsikrėtusiems nuo ŽIV infekuotos motinos.
"Vertinant pastarųjų penkerių metų ŽIV infekcijos tendencijas Lietuvoje, galima teigti, jog sergamumo ŽIV rodiklis nedaug svyruoja ir jis nėra aukštesnis nei ES šalių vidurkis; daugėja užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, ypač per homoseksualius; daugėja ŽIV infekuotų moterų; tyrimų dėl ŽIV skaičius išaugo penktadaliu ir dažniausia AIDS indikacinė liga išlieka plaučių tuberkuliozė", - teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.
Vėlyvoje, t. y. AIDS stadijoje, ŽIV infekcija pernai nustatyta 12 pacientų. Tai sudaro 7,6 proc. nuo visų naujų ŽIV atvejų. Užpernai pavėluotai ŽIV infekcija buvo išaiškinta 12 proc. pacientų.
Pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ŽIV liga pradėta gydyti 140 pacientų. Šių metų pradžioje ŽIV ligos gydymas skirtas 583 ŽIV užsikrėtusiems asmenims. Pradėjus ŽIV ligos gydymą, jis tęsiamas visą likusį gyvenimą. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2014 m. vieno ŽIV užsikrėtusio paciento vienų metų gydymo kaina kompensuojamais vaistais siekė 5217 eurų.
