Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu ir Urologų draugijos skelbia birželį “Uromėnesiu” ir kviečia atkreipti dėmesį į ankstyvąją prostatos vėžio diagnostiką, mat sergančiųjų prostatos vėžiu daugėja, o jų amžius - jaunėja.
Prostatos vėžys kasmet nustatomas per 3 tūkst. Lietuvos vyrų. Ši vėžio forma sudaro 25 proc. visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų. Sergančiųjų amžius labai jaunėja. Ankstyvojoje stadijoje ši liga neturi specifinių požymių, o gydymas efektyvus tik nustačius ankstyvąją stadiją.
Prostata - liauka, esanti tarp vyro šlapimo pūslės ir varpos. Nuo prostatos priklauso vyro darbingumas ir lytinė potencija. Pagrindinis profilaktinis tyrimas - PSA (prostatos specifinis antigenas, kurį gamina prostata, ir jei ji pažeista vėžio, PSA į kraują patenka daugiau) koncentracijos kraujyje nustatymas.
Problema - sumažintas finansavimas
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) 2005 m. gruodį pradėjus finansuoti ankstyvosios prostatos vėžio patikros programą, iki 60 proc. pagerėjo ankstyvųjų stadijų vėžio diagnozavimas. Tai yra išgelbėtos daugiau kaip 3 tūkst. darbingų vyrų gyvybės.
Šiuo metu SAM ankstyvosios prostatos vėžio patikros programai yra perpus sumažinusi finansavimą, todėl 50-75 m. vyrai ir vyrai nuo 45 m. amžiaus, kurių tėvai, seneliai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, nemokamai išsitirti PSA gali tik kas antri metai. Tuo metu Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad PSA tyrimą kiekvienas vyras, sulaukęs 45 m., atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 m. - 2 kartus per metus.
Sumažinus ankstyvosios prostatos vėžio patikros programos finansavimą, Lietuvoje sergamumas šio vėžio uždelstomis stadijomis gali smarkiai didėti. Sunerimusios dėl jau dabar pastebimų neigiamų pokyčių ankstyvosios diagnostikos srityje Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu su Lietuvos urologų draugija ragina Vyriausybę netaupyti mūsų šalies vyrų sveikatos ir gyvybės sąskaita.
“Lietuvoje nuo prostatos vėžio kasmet miršta 500-600 vyrų, vadinasi, tiek moterų tampa našlėmis, - teigia Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžio draugijos pirmininkas Gediminas Žižys. - Todėl vykdant programą nenuosekliai - atliekant PSA tyrimus į programos tikslinę grupę įtrauktiems 50-75 m. amžiaus vyrams tik kas antri metai, padaugės ligonių, kurių šios rūšies vėžio stadija bus uždelsta”.
Pasak G.Žižio, tik laiku diagnozavus prostatos vėžį yra visos galimybės išgyventi, be to, kaip tik ankstyvoji diagnostika leistų sutaupyti valstybės lėšas, nes pirmųjų stadijų gydymas kainuoja daug pigiau.
“Vaikams svarbūs abu tėvai - ir motina, ir tėvas, todėl šiai programai valstybė turi skirti tokį patį išskirtinį dėmesį kaip ir moterų krūties vėžio bei gimdos kaklelio profilaktikos programoms”, - įsitikinęs Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžio draugijos pirmininkas G.Žižys.
Reikia daugiau dėmesio
Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad net ir nuosekliai vykusiai programai nebuvo skirta dėmesio tiek, kiek reikėtų: šeimos gydytojai, ypač rajonuose, nepakankamai informuoja šios programos tikslinei grupei priklausančius vyrus apie galimybę nemokamai atlikti PSA tyrimus. Statistika rodo, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje I-II stadijos vėžys diagnozuojamas apie 70-80 proc. vyrų, o rajonuose - tik 5-20 proc.
“Ministerija turi griežčiau kontroliuoti, kad būtų identifikuoti visi vyrai nuo 45 m. amžiaus, kurių šeimos istorijoje yra sirgusiųjų onkologinėmis ligomis: turintiems nors vieną sirgusį artimą giminaitį, rizika susirgti padidėja du kartus, - įspėja G.Žižys. - Be to, ir visuomenę reikia visapusiškai informuoti apie šią programą, bet dabar tam valstybė neskiria nė lito. Todėl galime tik patys ieškoti sklaidos kanalų: tikėtis žiniasklaidos dėmesio, galbūt kviestis į pagalbą kirpėjas, kad kirpdamos vyrus su jais aptartų prostatos vėžio klausimus”.
G.Žižio nuomone, realios pagalbos suteiktų ir nevyriausybinės moterų organizacijos - paragintų vyrus tikrintis.
Prostatos vėžys kasmet nustatomas per 3 tūkst. Lietuvos vyrų. Ši vėžio forma sudaro 25 proc. visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų ir sergančiųjų amžius jaunėja. Medicinos tyrimų duomenimis, iš visų programoje iki šiol dalyvavusių vyrų 12 proc. buvo nustatytas prostatos vėžys. Tačiau, remiantis statistika, galima teigti, kad programoje dalyvauja tik trečdalis iš 400 tūkst. Lietuvos vyrų. Vadinasi, apie 300 tūkst. vyrų šiandien net nežino, kokia yra jų prostatos būklė.
Tik prasidėjusi liga neturi specifinių požymių - skausmo, kitų sveikatos sutrikimų, o gydymas efektyvus tik nustačius ankstyvąją stadiją.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad PSA tyrimą kiekvienas vyras, sulaukęs 45 m. amžiaus, atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 m. - du kartus per metus. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija primena šalies vyrams, kad prostatos vėžys yra viena dažniausių jiems gresiančių onkologinių ligų, kurios galima išvengti laiku apsilankius pas medikus.
Edmundas Štarolis - Lietuvos urologų draugijos pirmininko pavaduotojas:
Iki šiol vykusios nuoseklios programos nauda akivaizdi - iki 60 proc. pagerėjo ankstyvųjų stadijų prostatos vėžio diagnozavimas. Tačiau pernai vėl buvo diagnozuota daugiau užleistų stadijų ir nors dar nėra atliktų tyrimų, kas galėtų paneigti, kad tam įtakos neturėjo programos vykdymo suretinimas.
Be to, į programą neįtraukta labai svarbi pacientų grupė - tie, kuriems diagnozuoti ikivėžiniai prostatos susirgimai. Iš iki šiol patikrintų pagal programą vyrų 15 proc. rasti ikivėžiniai susirgimai. Tokie pacientai būtinai turės tikrintis kas 3 mėnesiai, tačiau jie jau turės mokėti ir už papildomus tyrimus, ir už biopsijas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
