Lietuvoje pristeigta daug psichologinės pagalbos tarnybų, bet savižudybių skaičiaus sumažinti nesiseka. Ir nieko keisto. Paguodos telefonu neįmanoma prisiskambinti, o atsakymo į interneto lape išlietą nevilties šauksmą galima tikėtis tik po trijų dienų. Psichologai neįžvelgia problemos ir tikina, kad be žmonių piniginių aukų situacija nesikeis.
Savižudžių kraštas
Antradienį Lietuvą sukrėtė tragedija Vilniuje, kai motina galbūt paskandino savo vienų metukų sūnų, o paskui nusižudė. Skaudžiausia, kad ji jau prieš savaitę bandė su kūdikiu pasitraukti iš gyvenimo, buvo parašiusi atsisveikinimo laišką, bet susiklosčius nepalankioms aplinkybėms šiurpių ketinimų atsisakė. Dabar savo baisųjį planą pavyko įgyvendinti, ir niekas nesuskubo užkirsti tam kelio.
Vos kelios dienos prieš šią nelaimę ranką prieš save pakėlė televizijos laidų vedėjos Jurgitos Jurkutės tėvas, tvirto būdo žemaitis, o artimieji apraudojo savo noru pasitraukusį aštuoniolikmetį iš Kauno, perspektyvų jauną futbolininką. Nė pusmečio nepraėjo nuo šypsenos iš lūpų nepaleisdavusio pramogų pasaulio atstovo Aurimo Dautarto savižudybės...
Skaudų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Nors šalyje veikia nemažai pagalbos tarnybų, atsikratyti savižudžių krašto etiketės Lietuvai niekaip nepavyksta.
Pagalba po laiko
Internete galima aptikti kone dešimt psichologinės pagalbos (PP) telefonų. Atskiros linijos vaikams, jaunimui, moterims. Deja, jos veikia tik nurodytomis valandomis, maža to, prisiskambinti beveik neįmanoma. Nauja paslauga - emocinė pagalba internetu, kur nurodytas el. pašto adresas. Tačiau atsakyti į el. laišką žadama tik po 2-3 dienų. Per tiek laiko nelaimėlis jau gali būti nulydėtas į kapines.
„Kodėl manote, kad pagalba per lėta? - nustebo Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas, Jaunimo linijos direktorius Paulius Skruibys. - Jei jos reikia „čia ir dabar“ - tegu skambina telefonu, ne laišką rašo. Sunku prisiskambinti? Tai rodo, kad daug skambinančių. Tegu bando dar.“
Amžina pinigų problema
Pasak psichologo, PP pagalba Lietuvoje teikiama optimaliai. Kitose šalyse jos tenka laukti dar ilgiau. „Kolegos Danijoje tik per savaitę į elektroninius laiškus atsako“, - pabrėžė jis.
P.Skruibys teisinosi, kad jei būtų daugiau pinigų - daugiau telefono linijų įsteigtų. Dabar vienu metu jų šalyje veikia nuo 1 iki 4. Vyriausybė PP tarnyboms esą skiria tik apie 10 proc. reikalingų lėšų - 80 tūkst. litų per metus. Reikėtų 10 kartų daugiau.
Tuo tarpu Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis „Vakaro žinioms“ pareiškė pirmą kartą girdįs, kad psichologinės pagalbos tarnybos stokoja valstybės finansavimo.
„Gal reikėtų skirti tam daugiau pinigų, nelabai aš žinau apie šituos dalykus, nes pirmą kartą iš jūsų išgirdau, kad jiems pinigų trūksta“, - pareiškė jis.
Savižudybių Lietuvoje skaičius
2008 m. - 1111
2009 m. - 1135
2010 m. - 1018
2011* m. - 404
* Per 5 mėnesius
Nėra prevencijos - nėra ir optimizmo
Alvydas NAVICKAS - Suicidologijos asociacijos vadovas:
Vienu metu Lietuvoje buvo fiksuojamas savižudybių mažėjimas nuo 1700 iki 1100 per metus, bet greičiau taip įvyko dėl to, kad į statistiką imta netraukti nusinuodijimų, nuskendimų, nušokimų nuo tiltų, sąmoningų geležinkelio ar avarijų aukų. Dabar vėl daugėja - 33 savižudžiai 100 tūkst. šalies gyventojų - didžiausi skaičiai Europoje ir pasaulyje! Jokio dėmesio prevencijai - neverta tikėtis ir padėties gerėjimo. 20 metų apie tai kalbame, o niekas nesikeičia.
Daug priežasčių lemia savižudybes - problemos šeimoje, alkoholis, ligos. Lietuviai apskritai linkę depresuoti. Nėra komandinio specialistų darbo su visa šeima, mokymų, nes ligonių kasos tokių paslaugų nefinansuoja. Nėra pinigų. Avarijose per metus žūva mažiau žmonių, o pinigų eismo prevencijai - kiek nori.
Savižudybė retai būna impulsyvi. Dažniausiai į ją einama pamažu. Artimieji turi atpažinti ir pasirūpinti pagalba. Po pirmojo bandymo sumanymą pakartoja tik apie 10 proc. asmenų, todėl nereikia manyti, kad ketinimų pakeisti neįmanoma.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
