1 nuotr.Permainų laikai - sunkus metas. Tenka nuolatos prisitaikyti, nerimas tampa žmogaus kasdieniniu palydovu. Didėja agresija. Kaip ją valdyti, kaip sau padėti?
Kas yra agresija?
Agresija - artėjimas prie savo tikslo. Paprastai agresija vadiname elgesį (puolimą, skandalą, konfliktą). Bet tai yra kas kita. Pats agresyvus impulsas gali būti būdas tikslui pasiekti, ir net socialiai priimtinas.
Temperamentas
Vieni žmonės yra ramesni, tylūs, lėti, o kiti - ūmūs, impulsyvūs, įsielektrinę. Tuo mes ir skiriamės. Mes galime reguliuoti tik savo elgesį, bet viduje žmogus lieka toks, koks yra. Savireguliacija priklauso nuo to, kaip aiškiai žmogus suvokia, kas su juo vyksta. Galima užslopinti, uždaryti savyje, pakentėti, o paskui visiems „duoti velnių". O galima iš pradžių su savimi pasitarti ir tik paskui ką nors veikti. Ne viską iškart paleisti į išorę. Mūsų įprastas elgesys yra daugiau automatiškas, reaktyvus, pykšt - ir visu greičiu pirmyn!
Susikaupusi agresija
Kai kas nors nesiseka, žmogus sudirgsta, bando ką nors pakeisti, pradeda tą „nesėkmės kaltininką" puldinėti. Jeigu pakeisti yra neįmanoma, jis nusimena ir čia susierzinimas ima kauptis. Paskui šita įtampa kur nors išliejama. Tokia iškrova gali tą akimirką padėti, bet nepanaikina priežasties. Yra ligos simptomas, yra priežastys. Simptomas pašalintas, liga viduje liko - ji ir toliau kaupsis.
Metams bėgant atsiranda daugiau įsipareigojimų, patys pradedame iš savęs tikėtis daugiau. Žmogus ima save spausti: „Kur mano nuostabus gyvenimas? Kodėl jis ne toks, kokio norėjau?" Dėl to kaupiasi vidinė įtampa.
Susitaikyti su savo ribotumu, neidealiomis galimybėmis yra sunku. Tai kelia frustraciją. Frustracija kyla reguliariai, jos neįmanoma vieną kartą visam laikui išjungti. Stebuklinga tabletė nuo jos nepadės. Tai santykių su savimi sistema: tapdamas sau dėmesingesnis, žmogus tampa ir ramesnis.
Reguliavimo schema
Žmogus privalo pradėti pastebėti, kas jį „kabina", kas gyvenime yra negerai, ką galima pakeisti, o ko ne, kaip nors tai paveikti, pasirūpinti savimi, būti dėmesingesniam savo vidinei būsenai. Tai stebuklingai padeda, jei daroma reguliariai. Jeigu nori būti ramus, santūrus, reikia imtis reguliarių veiksmų sau nuraminti, su savimi sugyventi.
Autoagresija
Prisimenate vaikystę: „Kaip drįsti taip kalbėti su motina", „Niekam neįdomu, ko tu nori". Taip būdavome užčiaupiami. Visa tai - iš ten. Žmogui yra baisu su kuo nors bendrauti ir pripažinti jį savo sudirgimo priežastimi. Bet kas nors juk turi būti blogas. Lieka tik jis pats. Ir jis pradeda sau kalbėti: „Reikėjo taip ar anaip. Juk jautei, kad nereikia, bet ne, vis tiek lindai". Tai yra autoagresija, kai žmogus pats sau pasakoja, kad yra blogas ir neteisingai pasielgė. Minčių „kramtalas" sukasi galvoje ir gali prisisukti iki sunkių ir patologinių dalykų. Žmogus tampa visur kaltas ir negali žengti žingsnio. Kaip su tuo kovoti? Susierzinimo priežastimi laikyti kitą. Tai vadinasi „rasti teisingą adresatą". Situacija susiklostė išorėje, ir adresatas yra išorėje.
Ar įmanoma pačiam save reguliuoti?
Pačiam išsiaiškinti nepavyks, jeigu vyksta reakcija „įtraukė verpetas", ir žmogus ima viską naikinti. Tai požymis, kad esama „užvedančių" istorijų iš praeities. Be specialisto pagalbos jų nepavyks atpažinti. Tokiais atvejais geriau skubiai kreiptis į psichoterapeutą.
O jeigu žmogus tiesiog nemoka būti dėmesingas sau, jis gali tai pakeisti, jeigu išsiugdys įprotį, ir tada tikrai gali palaipsniui virsti kitu žmogumi.
