Būsimuosius gydytojus papiktino praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas metams 10 proc. sumažinti gydytojų rezidentų algas ir kai kurių politikų bei medikų teiginiai, kad rezidentų, gaunančių dar ir stipendiją, pajamos neretai didesnės nei gydytojų.
Algoms trūksta pinigų
Rezidentūros praktika finansuojama iš Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skiriamų tikslinių valstybės biudžeto asignavimų. Šiemet rezidentų darbui apmokėti reikėtų 30 mln. litų, tačiau valstybės biudžeto projekte 2010 m. numatyta skirti tik 26 mln. litų, o rezervo padengti trūkstamas lėšas SAM neturi.
Negana to, pastaraisiais metais vis didesniam studentų skaičiui renkantis medicinos studijas, rezidentų skaičius Lietuvoje didėja. Todėl, įvertinus esamą Lietuvos ekonominę ir finansinę padėtį, nuspręsta mažinti bazinės mėnesinės algos koeficientą.
Daugelį metų medicinos rezidentai atlyginimo negaudavo - jie dirbdavo be užmokesčio, tačiau gaudavo stipendiją. Tik 2007 m. pabaigoje buvo priimtas sprendimas rezidentams už darbą rezidentūros bazėse mokėti atlyginimą iš SAM skiriamų tikslinių valstybės biudžeto asignavimų.
Tikra situacija - graudi
Į redakciją paskambinusi aštuntus metus mediciną studijuojanti jaunesnioji rezidentė Eglė (pavardė redakcijai žinoma) piktinosi Vyriausybės sprendimu ir pastaruoju metu skambėjusiais medikų pasakymais, kad rezidentai gauna bene daugiau nei kai kurie gydytojai.
Pasak moters, jos - jaunesniosios rezidentės, auginančios vaiką, - atlyginimas po to, kai buvo sumažintas praėjusiais matais, siekė apie 1080 litų į rankas, o po mažinimo ji gaus tik apie 950 litų. Tie, kuriems pasisekė įstoti į valstybės finansuojamas vietas, gauna apie 1200 litų stipendiją. Tačiau toli gražu ne visi. Eglė negauna, tad už mokslus jai reikia mokėti per 19 tūkst. litų per metus, t.y. apie 1600 litų per mėnesį.
“Kai reikia susimokėti iš savo atlyginimo už studijas, pasidaro graudu, - sakė Eglė. - Iš kažkur reikia kas mėnesį gauti dar 600 litų, o ką jau kalbėti apie lėšas pragyvenimui, vaiko aprūpinimui, maistą ir kt.”
Eglės vyras - taip pat rezidentas. Kad šeima galėtų išgyventi, jis priverstas dirbti papildomus darbus, budėti naktimis. Jei šeima savaitgalį praleidžia kartu, tai - didelė šventė. Ir taip, pasak moters, gyvena daugelis rezidentų, kai kurie jų yra priversti dirbti net trimis etatais.
“Žinoma, rezidentų atsakomybė šiek tiek mažesnė nei gydytojų, tačiau tai nereiškia, kad rezidentai už nieką neatsakingi, - sakė Eglė. - Gydytojas net ne visada turi galimybę patikrinti tai, ką tu parašei, pavyzdžiui, rinkdamas anamnezę. Nesame tik mokiniai, kurie tiesiog eina iš paskos ir nieko savarankiškai nedaro. Negana to, kai rezidentai pradėjo gauti atlyginimus, ir kai kurių gydytojų reikalavimai jiems gerokai padidėjo”.
Ko laukti?
Moteris neužtikrinta dėl ateities. Jai neramu, kas bus, jei, pavyzdžiui, valdžia nuspręs dėl sunkios ekonominės šalies situacijos rezidentams atlyginimų visiškai nebemokėti. Juk jau ir dabar rezidentė vargiai pasiryš išeiti motinystės atostogų, nes vaikelį jai teks auginti gaunant vos kelių šimtų ligų pašalpą.
Be to, dabar SAM nusprendė sutaupyti mažindama rezidentų atlyginimus, o kas gali garantuoti, kad Švietimo ir mokslo ministerija nesumanys sutaupyti mažindama rezidentų stipendijas?..
“Pripažįstama, kad Lietuvos studentai, baigę internatūrą, būna gerai parengti, tad juos į nemokamą rezidentūrą mielai priima kitų šalių ligoninės, kurios, be viso to, moka dar ir neblogą atlyginimą, - sakė Eglė. - Aš nežinau, ar valstybei labai naudinga šimtus tūkstančių skirti tam, kad medikas būtų parengtas, o paskui specialisto netekti. Susidaro toks vaizdas, kad mūsų politikai visiškai nežiūri į ateitį ir neskaičiuoja, kas šaliai yra naudingiau”.
Jonas KORSAKAS - Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas:
Kai 2008 m. pradžioje rezidentai pagaliau buvo įdarbinti, jiems buvo pradėtas mokėti atlyginimas. Kartu su gaunama stipendija jis buvo bent jau iš dalies Lietuvos sąlygomis konkurencingas, rezidentai nebeturėjo ieškotis papildomų darbų ir didžioji dalis jų koncentravosi į praktiką.
Tačiau jau 2009 m. vasarą prasidėjo problemos. Kadangi rezidentų atlyginimas skaičiuojamas bazinę algą dauginant iš nustatytų koeficientų, rugsėjį, maždaug 10 proc. mažinant valstybės tarnautojų bazinę algą, sumažėjo ir rezidentų atlyginimai. Mūsų asociacija kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu išlaikyti stabilų finansavimą, tačiau į mūsų prašymą nebuvo atsižvelgta, net buvo kalbama, kad tai dar ne pabaiga. Prognozės pasitvirtino - atlyginimas sumažintas dar 10 proc., tad po šių abiejų mažinimų vyresniųjų rezidentų pajamos mažėja nuo maždaug 1400 iki 1100 litų į rankas, jaunesniųjų - nuo maždaug 1150 iki 900 per mėnesį. Taip grįžtama į 2007 m. situaciją, kai mes tik pradėjome kelti rezidentų darbinių santykių, darbo apmokėjimo, socialinių garantijų problemas.
Mūsų asociacijos tikslas - pasiekti, kad dabartiniai rezidentai ateityje nebūtų tokie, kokie dabar yra kai kurie gydytojai. Mes norime skaidrios sistemos, aiškaus finansavimo, adekvataus atlyginimo, kad mums nereikėtų būti kyšininkais ir t.t. Tik esant normaliam darbo apmokėjimui rezidentai galėtų susikoncentruoti į savo profesinį tobulėjimą, rezidento darbą. Jei rezidentas galvos apie tai, kur rasti kokių naktinių budėjimų, kad galėtų užsidirbti pinigų pragyvenimui, nukentės rezidentūros kokybė. Mums toks valstybės požiūris į rezidentus nepriimtinas. Rezidentai turi įgyti žinių rezidentūros metu, o ne po jos, eksperimentuodami su pacientais.
Natūralu, jog po tokių valdžios sprendimų nemažai rezidentų išvyks studijuoti į užsienį - ten, kur rezidentai yra vertinami ir jų darbas adekvačiai apmokamas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
